Interpretacijai pateiktos Jurgio Savicko novelės „Mėnesiena“, Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ ištraukos ir Juditos Vaičiūnaitės eilėraštis „Gynybinė miesto siena“.
Pasirinkę rašyti ne interpretaciją, o rašinį, galėjo rinktis iš temų „Ar žmogus visada gali rinktis ir yra atsakingas už savo veiksmus?“ ir „Ar lietuvio širdį nuolat spaudžia nuliūdimas?“
Teksto suvokimo užduočiai valstybiniame egzamine pateiktas Mindaugo Kvietkausko tekstas „Kad tikruoju vardu vadintų“.
Mokyklinio egzamino pirmoje dalyje moksleiviai galėjo rinktis vieną iš trijų užduočių: samprotavimo rašinio, teksto interpretacijos ir literatūrinio rašinio.
Pirmajam pasirinkimui duotos temos: „Nėra griežtesnio teisėjo už sąžinę“ ir „Kodėl svarbu gyventi santarvėje su artimaisiais?“
Teksto interpretacijai leista rinktis iš Maironio eilėraščio „Rigi Kulm“, Vinco Mykolaičio Putino romano „Altorių šešėly“ ir A.Škėmos „Baltos drobulės“ ištraukų. Tiesa, pastaroji buvo kita nei valstybiniame egzamine.
Literatūrianiam rašiniui pateiktos temos – „Meilė gyvenimui lietuvių literatūroje“, „Saviraiškos problema lietuvių prozoje“ ir „Motinystė lietuvių literatūroje“. Rašant literatūrinį rašinį, buvo privaloma pasiremti ne mažiau nei dviejų autorių kūryba, iš kurių vienas turėjo būti V.Mykolaitis-Putinas, Vanda Juknaitė arba A.Škėma.
Teksto suvokimo klausimai mokykliniame lietuvių kalbos egzamine parengti iš Rimvydo Stankevičiaus teksto „Ištrinti tai, kas nereikalinga“.
Lietuvių kalbos egzaminas yra vienintelis, kurį pasirinktinai galima laikyti mokyklinį arba valstybinį. Kitų mokyklinių egzaminų, turinčių valstybinius analogus, nuo šių metų atsisakyta.
Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 49,6 tūkst. kandidatų.
