„Valstybininkų“ tema vėl kyla į viršų
Kalbos apie atgimstantį „valstybininkų“ klaną vėl kilo į viešumą iškilus Pranešėjo istorijai, kai buvęs Valstybės saugumo departamento aukštas pareigūnas Tomas Gailius VSD vadovybę apkaltino neskaidria veikla.
Dalis opozicijos politikų ėmė kalbėti, kad VSD veikia „valstybininkų“ klano atstovai, kurie bando skaldyti departamentą.
Vėl apie „valstybininkų“ klaną garsiai prabilta, kai Prezidentūra ir valdantieji konservatoriai viešai susikirto dėl nepaskiriamų ambasadorių.
Prezidentūrą socialinėje erdvėje ir viešai sukritikavo buvęs įtakingas diplomatas Albinas Januška. Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas į tai atsakė: „Tai, kas vyksta dabar, įvardyčiau kaip paskutinį „valstybininkų“ klano bandymą užvaldyti valstybei svarbias pozicijas“.
„Sprendžiant iš kai kurių pasisakymų socialinėje žiniasklaidoje, 15 metų praeityje buvę vadinamieji valstybininkai bando grįžti į atsakingas pareigybes Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje“, – tvirtino patarėjas.
Anot jo, „suįžūlėta iki to, kad feisbukuose bandoma nurodyti, kokius asmenis skirti ambasadoriais, tuo darant spaudimą Vyriausybei, o per ją ir prezidentui“, – BNS perduotame komentare teigė jis.
„Jei kas nors mano, kad „valstybininkai“ gali diktuoti diplomatines tarnybos politiką, smarkiai klysta“, – BNS sakė F. Jansonas.
„Jei kas nors mano, kad tokiu būdu gali paspausti prezidentą, klysta dvigubai“, – pridūrė jis.
F.Jansono retoriką sukritikavo premjerė Ingrida Šimonytė. „Man yra labai gaila, labai apmaudu ir gėda, kad tai situacijai kažkaip paaiškinti jau reikėjo išsitraukti netgi „valstybininkų fantomą“ ir kažką pabandyti pagąsdinti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjerė.
Ne taip seniai „valstybininkai“ buvo laikomi ne fantomu, o realia grėsme, o ją akcentavo tuometiniai tos pačios partijos - konservatorių - lyderiai.
Kas buvo „valstybininkų“ klanas?
Vadinamojo „valstybininkų“ klano interesai paviešinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui 2006 metais atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento veiklos.
Po šio tyrimo „valstybininkais“ vadintų asmenų įtaka sumažėjo, tačiau tikinta, jog jie ir toliau bandė daryti įtaką politiniams procesams.
„Valstybininkų“ vardu neoficialiai buvo pavadinta grupė įtakingų tarnautojų bei pareigūnų, kurie, kritikų teigimu, manipuliuodami įtaka ir ryšiais, neskaidriai priiminėjo sprendimus, apeidami demokratinį politinį veikimą. Jie esą darė didelę įtaką teisėsaugos struktūroms, politinėms partijoms, verslui, pasiekdavo, jog į svarbiausius postus būtų paskiriami jiems lojalūs asmenys.
Buvo tvirtinama, kad „valstybininkų“ branduolį sudarė tuomečio prezidento Valdo Adamkaus patarėjai, kurie turėjo daug bendraminčių Valstybės saugumo departamente, Užsienio reikalų ministerijoje, prokuratūroje, teismuose, policijoje, Seime, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Teigta, kad klano lyderiu laikytas įtakingas diplomatas Albinas Januška dažnai likdavo šešėlyje, bet dalyvaudavo svarbiausiuose procesuose, kelti klausimai dėl jo ryšių su rusiškas dujas importavusia energetikos įmone „Dujotekana“.
Kita pusė tvirtino, kad mistifikuotos kalbos apie „klaną“ neturėjo jokio realaus pagrindo – nors aukštas pareigas ėję bendraminčiai iš tiesų neformaliai pabendraudavo, tai buvo natūralu ir ne tik nepakenkė, o ir padėjo valstybei eiti vakarietišku keliu.
A.Januškos šalininkų teigimu, vykstant galių žaidimams dėl įtakos – ir galbūt įsikišus Rusijai – valstybei nusipelnę asmenys buvo nepagrįstai apšmeižti.
Kas tapo pabaigos pradžia?
Vadinamasis „valstybininkų“ klanas į viešumą pradėjo kilti po Valstybės saugumo departamento pareigūno Vytauto Pociūno mįslingos žūties 2006 metų rugpjūtį Baltarusijoje. Pulkininkas, būdamas komandiruotėje Breste, žuvo iškritęs pro viešbučio langą. Po ilgo tyrimo nužudymo versija buvo atmesta.
Tačiau pradėta aiškintis, kodėl V.Pociūnas, VSD vadovavęs valdybai ir tyręs energetikos reikalus, buvo išsiųstas į nereikšmingas pareigas Lietuvos generalinį konsulatą Gardine; ar iš tiesų jis, tirdamas korupcinius nusikaltimus, užčiuopė „valstybininkų“ neteisėtus ryšius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tuomet vadovaujamas Algimanto Matulevičiaus, ėmė tirti VSD veiklą.
Komitetui liudijo kai kurie buvę ir esami VSD pareigūnai, politikai, verslininkai, valstybės tarnautojai.
Štai buvęs V.Pociūno kurso draugas, dabar Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis liudijo, kad V.Pociūnas prieš savo žūtį, 2006 metų vasarą, jam pasakojo apie valstybės užvaldymą: „Supratau, kad jis yra apčiuopęs pakankamai didelį tinklą žmonių, kurie veikia prieš Lietuvą, kad tie žmonės daro įtaką ir VSD vadovybei, kad jis tapo labai nepageidaujamas ir jiems trukdantis žmogus. Informacija buvo plati: ir apie „Itera Lietuvą“, „Stella vitae“ – iki „Dujotekanos“ veikusias dujų bendroves, apie jų tinklus, jų įtaką žiniasklaidai ir politikams. Stebėjausi visišku VSD neveiklumu. Jis kalbėjo apie „Dujotekanos“ galus, kurie ėjo per valstybės pareigūnus į žiniasklaidą, į politikus. Toksai voratinklis, kuris raizgė Lietuvą, ją smaugė ir bandė ją naikinti“.
Kas buvo laikomi „valstybininkais“?
„Valstybininkų“ klano lyderiu buvo laikomas signataras, įtakingas diplomatas A.Januška. Jis po nepriklausomybės atkūrimo daug metų užėmė aukštas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais, premjero Gedimino Kirkilo patarėjas.
Po „valstybininkų“ skandalo A.Januška pasitraukė į šešėlį ir nuo tol nebeužima jokių aukštų pareigų. 15min pranešė, kad 2021 m. užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis turėjo ketinimų paskirti A.Janušką savo patarėju, tačiau vėliau tų ketinimų atsisakė.
A.Januškos bendražygiai jį vadina talentingu geopolitikos strategu, vienu iš Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos architektų. Dėl savo įtakos viešojoje erdvėje jis buvo pelnęs „pilkojo kardinolo“ pravardę, „valstybininkų“ grupės lyderio etiketę.
Kritikai yra A.Janušką kaltinę dėl esą neskaidrių ryšių su verslu ir žvalgyba. Jo vaidmuo ir įtaka buvo narpliota per parlamentinį VSD tyrimą po žvalgybos pareigūno Vytauto Pociūno žūties Baltarusijoje 2006 metais.
A.Januškos ir kitų vadinamųjų „valstybininkų“ veiklą kritikavo tuomečiai konservatorių vadovai, įskaitant Andrių Kubilių ir Rasą Juknevičienę.
Drauge su A.Januška į „valstybininkų“ klaną buvo įtraukiami ir signataras Mečys Laurinkus, 1998-2006 m. vadovavęs VSD, o vėliau pasukęs į diplomatinę tarnybą, signataras, verslininkas, diplomatas Algirdas Kumža, signataras, diplomatas Petras Vaitiekūnas.
Klanui taip pat buvo priskiriami keli prezidento Valdo Adamkaus patarėjai: diplomatas, V.Adamkaus patarėjas užsienio politikai Edminas Bagdonas (po sunkios ligos mirė 2021 m.), buvęs VSD pareigūnas, patarėjas nacionaliniam saugumui Rytis Muraška, diplomatas, patarėjas užsienio politikai Valteris Baliukonis (mirė 2014 m.), buvęs VSD pareigūnas Mindaugas Ladiga.
„Valstybininkais“ buvo vadinami ir tuometis Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto direktorius Raimundas Lopata (dabar Seimo narys, atstovaujantis Liberalų sąjūdžiui), žinomas žurnalistas Audrius Siaurusevičius.
Vienu įtakingiausiu klano veikėju buvo laikomas ir tuomet M.Laurinkaus vadovauto VSD direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas, taip pat kitas pavaduotojas Dainius Jurgelevičius, vėliau pasukęs į verslą, o dabar vedantis TV žaidimą „Kas ir kodėl“.
Tarp klano dalyvių buvo įvardijamas ir diplomatas Simonas Šatūnas, kuris prezidento V.Adamkaus laikais dirbo Prezidentūros Užsienio politikos grupėje, o šią savaitę buvo paskirtas užsienio reikalų viceministru, žurnalistė bei diplomatė, buvusi prezidento V.Adamkaus atstovė spaudai Violeta Gaižauskaitė.
Tarp „valstybininkų“ minėtas ir žinomas politologas Lauras Bielinis, kuris yra dirbęs ir prezidento V.Adamkaus patarėju, tuometis Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris (dabar Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas).
„Valstybininkais“ buvo įvardijami ir tuomečiai Užsienio reikalų ministerijos sekretoriai Laimonas Talat-Kelpša (dabar Lietuvos ambasadorius Čekijoje, pasak neoficialių šaltinių G.Landsbergio siūlytas ambasadoriumi Lenkijoje, bet G.Nausėdos atmestas), Žygimantas Pavilionis (dabar Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas). Tarp jų minėtas ir užsienio reikalų ministras, vėliau ambasadorius Antanas Valionis.
„Valstybininkų“ grupei buvo priskiriami ir diplomatas Egidijus Meilūnas (dabar užsienio reikalų viceministras), buvęs įtakingas socialdemokratų politikas bei diplomatas Juozas Bernatonis.
„Valstybininkų“ klanas buvo siejamas su tuomet įtakinga „Dujotekanos“ bendrove bei jos vadovu Rimandu Stoniu.
-
„Valstybininkų“ diena Seime
-
Valstybininkai tampė valdžios virvutes?
-
Pritilę valstybininkai nusitaikė į NATO pinigus?
-
Bernardas Gailius: Ar Vytautas Pociūnas – nužudyta tiesa?
-
„Pilkojo kardinolo“ grįžimas? G.Landsbergis patarėju svarsto skirti A.Janušką
-
Apie Albiną Janušką nuomonę pakeitė ne visi konservatoriai
-
Skandalas įsisiūbuoja: Prezidentūra pareiškė, kad „valstybininkai“ bando užvaldyti svarbias pozicijas
Kas pasikeitė?
VSD veiklos tyrimą atlikęs ir „valstybininkų“ klano interesus atskleidęs Seimo NSGK savo išvadas paskelbė 2006 m. gruodžio 1-ąją. Išvadose buvo daug kritikos VSD vadovybei ir veiklos metodams, neskaidriems ryšiams su verslu. Kai Seimas išvadoms pritarė, tuometis VSD vadovas Arvydas Pocius 2007 m. pavasarį panoro atsistatydinti, bet parlamentarai jo atsistatydinimo nepatvirtino. Jis pasitraukė tik po metų, kai paaiškėjo, kad buvo KGB rezervo karininkas.
A.Januška iš Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus pareigų pasitraukė dar 2006 m. rudenį, tačiau netrukus buvo paskirtas tuomečio premjero Gedimino Kirkilo, kuris esą šį postą taip pat gavo „valstybininkų“ padedamas, patarėju ir dirbo juo iki 2008 m.
Kiti vadinamieji klano lyderiai išlaikė savo pozicijas.
Po 2008 m. Seimo rinkimų, kuriuos laimėjo konservatoriai, ir ypač 2009 m. prezidento rinkimų, kuriuos triuškinančiai laimėjo eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, vadinamieji „valstybininkai“ ėmė sparčiai trauktis į paraštes.
A.Januška nuo 2008 m. nebeužima jokio posto, iš VSD buvo atleisti ar pasitraukė direktoriaus pavaduotojai D.Jurgelevičius ir D.Dabašinskas. Į diplomatinę tarnybą po darbo VSD pasukęs M.Laurinkus 2009 m. D.Grybauskaitės buvo atšauktas iš ambasadoriaus posto Sakartvele ir nuo tol taip pat nebeužėmė jokio posto. Iš įtakingų pareigų traukėsi ir kiti su „valstybininkais“ siejami asmenys.
