Nemaloniais vaizdais – ežero pakrantėse plaukiojančiais dvokiančiais dumbliais – žmonės skundėsi jau kelintus metus. Bet šiemet atėję prie ežero liksite šokiruoti – gražuolis ežeras tapo tarsi raupsuotas – gleivėti, šlykštaus vaizdo, dvokiantys neįprastos biologinės kilmės dariniai – dumbliai išvešėję visame ežere. Tiesiog nemalonu būti šalia vandens, o jau apie maudynes negali būti jokios kalbos.
Gyventojai sunerimę dėl ežero likimo ir piktinasi – kodėl niekas nesirūpina dumblių naikinimu?! ,,Toks gražus mūsų Žiežulis, daugybę metų su šeima ėjom ir pasigrožėti juo, ir maudytis. O dabar tiesiog ežerui katastrofa! Kur žiūri savivaldybė, kur aplinkosaugininkai? Čia gi galima apsinuodyti. Varėniškiai yra nuskriausti, nes kito tokio gražaus ežero šalimais neturim”, – pasakojo prie ežero su augintiniu sutikta Varėnos miesto gyventoja.
Varėnos rajono savivaldybės administracija praėjusių metų gegužę buvo išplatinusi informaciją, kad situacija yra žinoma ir atsakingos institucijos ieško sprendimo. Praėjusią vasarą buvo atliktas papildomas ežero vandens ir maudymosi zonos fitoplanktono ir dugno dumblių vertinimas, kurį atliko Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centras. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ežere vyrauja melsvabakterės, sudarančios gleivingas kolonijas. Taip pat buvo informuota, kad tolesni sprendimai dėl papildomų veiksmų bus svarstomi šį pavasarį, kai bus galima įvertinti, ar po žiemos melsvabakterių kolonijos formuojasi iš naujo.
VarenaPlius, reaguodamas į gyventojų skundus, kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybės administraciją. Turto valdymo skyriaus vyr. specialistas, ekologas Antanas Labanauskas informavo, kad šis dumblis, lotyniškai besivadinantis aphanothece stagnina, auga vandens telkinio dugne ir linkęs daugintis. Tie dariniai, kurie tarsi gyviai plaukioja vandens paviršiuje, yra mirusios šio dumblio atplaišos. Jos prisikaupia dujų ir iškyla į paviršių.
Šiuo metu šiais dumbliais yra padengtas visas ežero dugnas šimtu procentų, kaip kilimas. Jų buvo ir pernai, ir dar kelis metus prieš tai, bet nebuvo taip gausiai. Šito dumblio Lietuvoje randama, bet kad būtų staigus pasidauginimas, negirdėta.
,,Šiuo metu šiais dumbliais yra padengtas visas ežero dugnas šimtu procentų, kaip kilimas. Jų buvo ir pernai, ir dar kelis metus prieš tai, bet nebuvo taip gausiai. Šito dumblio Lietuvoje randama, bet kad būtų staigus pasidauginimas, negirdėta. Jis turi tokią savybę, kad auga ir žiemą“, – aiškino ekologas.
Pasak jo, nėra žinoma priemonių, kaip išnaikinti tokius dumblius. Nėra tokios metodikos, neišnaikinus vandens telkinio gyvūnijos ir augalijos, išnaikinti vieną rūšį.
Paklaustas, kokių sprendimų savivaldybė ketina imtis, A.Labanauskas sakė, kad dabar vienintelis būdas – kreiptis į mokslininkus, kad šie atliktų kompleksinius ežero tyrimus ir pasižiūrėtų, gal yra kokios anomalijos. Neaišku, kiek tai kainuos. Vienaip ar kitaip, tyrimai būtų užbaigti tik kitais metais. Kitas būdas – išsiurbti viso ežero dumblą su žemsiurbe, bet tai būtų milijoninės lėšos.
Nėra žinoma priemonių, kaip išnaikinti tokius dumblius. Nėra tokios metodikos, neišnaikinus vandens telkinio gyvūnijos ir augalijos, išnaikinti vieną rūšį.
Beveik dešimt hektarų ploto ežeras yra nenutekantis, jis priklauso Merkio intako Derėžnyčios baseinui.
Literatūroje rašoma, kad melsvabakterės, turinčios apvalios arba netaisyklingos formos drebučių pavidalą, gali gaminti pavojingus toksinus. Melsvabakterių cianotoksinų poveikis organizmui labai platus ir priklauso nuo cianotoksino sudėties ir koncentracijos vandens telkinyje. Cianotoksinai gali sukelti alergines odos reakcijas ar turėti kitokį poveikį.
Išsimaudžius tokiame vandens telkinyje, gali sutrikti virškinimas, pasireikšti apsinuodijimo požymiai, bendras kūno silpnumas, galvos svaigimas, sunku kvėpuoti, dilgčioti galūnes. Kai kurie cianotoksinai kaupiasi organizme ir gali sukelti įvairias lėtines ligas (vėžį, išsėtinę sklerozę, paspartina Alzheimerio ligos progresą).
Šie toksinai kaupiasi žuvyse ir kituose vandens organizmuose, kurie vartojami maistui. Todėl nerekomenduojama vartoti maistui žydinčiame vandens telkinyje sugautų žuvų
Be to, šie toksinai kaupiasi žuvyse ir kituose vandens organizmuose, kurie vartojami maistui. Todėl nerekomenduojama vartoti maistui žydinčiame vandens telkinyje sugautų žuvų, nes toksinai gali patekti į žmogaus organizmą.
