Darbą Lietuvoje G.Koišybajevas pradėjo vos prieš pusę metų, tačiau teigia nuo pat pradžių pajutęs, kad tai yra dvasiškai artima ir draugiška šalis, kurioje jam nebus sudėtinga eiti atsakingas pareigas. Ambasadorius pabrėžia, kad, nors jis atstovauja Kazachstanui ne vien Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Suomijoje, ambasada įsikūrusi būtent Vilniuje. Tai esą rodo, kad Lietuvai skiriamas ypatingas vaidmuo jo gimtajai šaliai siekiant suartėti su Baltijos regiono ir apskritai visos ES šalimis.
Kokį svarbiausią šio pusmečio pasiekimą Jūs galėtumėte išskirti?
Politiniame lygmenyje tai tikriausiai buvo sėkmingas jūsų užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko vizitas Kazachstane, kurio metu jis susitiko tiek su mūsų užsienio reikalų ministru, tiek ir su ministru pirmininku. Delegacijos sudėtyje buvo Lietuvos žemės ūkio ministras bei verslininkų grupė. Almatoje vyko Kazachstano ir Lietuvos verslininkų forumas. Žinoma, mes rengėmės šiam susitikimui, mums tai buvo svarbus politinis įvykis.
Kalbant apie kultūrinį lygmenį, svarbiausias įvykis, ko gero, buvo Kazachstano ledo ritulio rinktinės viešnagė Lietuvoje šių metų balandį.
Kalbant apie kultūrinį lygmenį, svarbiausias įvykis, ko gero, buvo Kazachstano ledo ritulio rinktinės viešnagė Lietuvoje šių metų balandį. Mūsų šaliai Lietuvos ledas, lietuviškas oras atnešė sėkmę. Mes nugalėjome, turnyre užėmėme pirmąją vietą ir po kelerių metų pertraukos sugrįžome į stipriausių komandų grupę. Mums tai buvo labai svarbu, ir aš džiaugiuosi, kad mūsų sportininkus palaikė ir Lietuvos sirgaliai.
Mes taip pat aktyviai rengėmės projekto "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginiams. Žadame aktyviai juose dalyvauti, mūsų dailės galerija ketina surengti čia parodą.
Viena svarbiausių temų V.Ušacko vizito metu buvo Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO). Kokią patirtį Kazachstanas gali perduoti Lietuvai?
Kazachstanas ESBO pirmininkaus 2010 metais, o Lietuva - 2011-aisiais. Mes jau dirbame vadinamojoje troikoje, o kitais metais prie mūsų prisijungs ir Lietuva. Mes tikimės su kitomis ESBO šalimis plėtoti bendradarbiavimą ekonomikos ir ekologijos srityse. Ypač aktualūs turėtų būti tranzito ir transporto klausimai; jie svarbūs ir Kazachstanui, ir Lietuvai. Apskritai, mūsų šalys gerai ekonomiškai papildo viena kitą. Mes esame šalis eksportuotoja, o Lietuva plėtoja transportą.
Be to, mūsų pirmininkavimo ESBO metu prioritetas bus skiriamas tolerancijos temai. Žinome, kad Lietuva pasižymi visuomenės santarve, skirtingų tautybių ir tikėjimų žmonės čia taikiai sugyvena. Kazachstanas taip pat yra daugiatautė šalis. Mūsų krašte gyvena maždaug šimto tautybių žmonės, beje, tarp jų nemažai lietuvių, kurių protėviai tais tragiškais metais buvo ištremti į Kazachstaną.
Mes manome, kad tolerancijos tema gali suvienyti mūsų šalis. Liepos pradžioje Kazachstane vyks didelis renginys – pasaulinių ir tradicinių religijų lyderių suvažiavimas.
Mums, kaip ir tikriausiai Lietuvai, pirmininkavimas ESBO yra didelis iššūkis. Esame pirmoji buvusios sovietinės erdvės valstybė, kuriai patikėta tokia garbė ir atsakomybė. Norėtume sustiprinti šią organizaciją, rasti naujų bendradarbiavimo formų.
Minėjote, kad Lietuva ir Kazachstanas ekonomiškai vienas kitą papildo. Praėjusiais metais prekyba tarp mūsų šalių išaugo 8 procentais. Kokių turite prognozių šiems kritiniams metams?
Turiu Jums gana keistą, netgi paradoksalų atsakymą: mūsų duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį prekybos apimtis išaugo beveik tris kartus, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu. Su visomis kitomis šalimis, bent jau tomis, kuriose aš esu akredituotas, prekyba sumažėjo nuo 20 iki 30 procentų. Ir tai tikrai nestebina, nes per krizę apskritai mažėja valstybių bendrasis vidaus produktas.
Tai, kad prekyba su Lietuva auga net krizės sąlygomis, mes laikome geru ženklu, vadinasi pavyko rasti naujų bendradarbiavimo sferų, visų pirma energetikoje.
Tai, kad prekyba su Lietuva auga net krizės sąlygomis, mes laikome geru ženklu, vadinasi pavyko rasti naujų bendradarbiavimo sferų, visų pirma energetikoje. Dažniausiai toks didelis augimas atsiranda dėl energetinio bendradarbiavimo.
Praėjusiais metais prekybos augimas taip pat buvo nemažas. Mūsų duomenimis, jis siekė net daugiau nei 50 procentų. Toks didelis skirtumas atsiranda dėl naudojamų skirtingų skaičiavimo metodikų. Kartais apskritai nėra įskaičiuojama neorganizuota prekyba, kurią vykdo individualūs asmenys. Šiuo atveju mus džiugina, kad, Lietuvos duomenimis, prekybos apimtis buvo labai didelė, didesnė nei 300 mln. dolerių. Mūsų duomenimis, prekybos apimtis siekė maždaug 200 mln. dolerių. Tai priklauso tik nuo skaičiavimo metodikos skirtumų.
Žinoma, svarbiausios bendradarbiavimo sritys šiuo metu yra energetika ir transportas; taip pat galima išskirti labai geras žemės ūkio perspektyvas. Neatsitiktinai Lietuvos žemės ūkio ministras Starkevičius Kazachstane buvo susitikęs su žemės ūkio bendrovių atstovais. Žinome, kad Lietuvoje yra labai išplėtotas žemės ūkis. Didelių perspektyvų turi mūsų bendradarbiavimas žemės ūkio technologijų srityje.
Taip pat yra viena sritis, aktuali paprastiems žmonėms. Kaip žinia, kazachai yra aktyvūs Marijampolės naudotų automobilių turgaus klientai...
Tačiau pastaruoju metu jų gerokai sumažėjo...
Taip, dabar jų gerokai mažiau. Čia jau veikia rinkos mechanizmai. Prekeiviai čia vyko ne kieno nors įsakyti. Kazachstane dėl krizės smarkiai sumažėjo paklausa. Kad ir kaip ten būtų, kai padėtis susitvarkys, paklausa vėl turėtų pasiekti ankstesnį lygį.
Iš tiesų labai įdomus reiškinys, kad kazachai mėgsta pirkti naudotus europietiškus, visų pirma vokiškus, automobilius Lietuvoje. Atrodytų, juos reikėtų pirkti ten, kur jie gaminami ir naudojami. Manau, tai galima paaiškinti tuo, kad kazachams patogiau atvažiuoti į Lietuvą, nes tarp mūsų šalių nustatytas supaprastintas vizų režimas. Be to, Lietuvoje jiems neiškyla jokių bendravimo problemų, juos čia maloniai priima.
Pastaruoju metu girdime Rusijos pareiškimus, kad ji į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) stos tik kartu su Kazachstanu ir Baltarusija. Kiek ta aplinkybė, kad Kazachstanas dar nėra tapęs PPO nariu, gali ateityje paveikti mūsų prekybinius santykius?
Stojimas į PPO yra vienas iš Kazachstano prioritetų. Mes gana sėkmingai vedame derybas. Tuo pat metu su Rusija ir Baltarusija aktyviai kuriame muitų sąjungą.
Iš tiesų Kazachstano ir Lietuvos prekybiniams santykiams labai svarbus yra krovinių tranzitas per Rusijos teritoriją. Kai kuriais atvejais susiduriame su aukštais muitų tarifais, o tai sukuria papildomų sunkumų. Muitų sąjungos sukūrimas padėtų ta prasme, kad liktų tik vienas bendras tarifas, ir mūsų prekės pasiektų Lietuvą palankesnėmis sąlygomis. Tikimės, kad tai gali nutikti jau 2010 ar 2011 metais.
Kita vertus, stoti į PPO galime tiek savarankiškai, tiek ir kaip muitų sąjungos dalis. Taisyklės nedraudžia stoti kartu. Kiek žinau, jau yra sutarta dėl 95 proc. tarifų, todėl mums gali būti lengviau tapti PPO nariais drauge. Manau, kad Lietuvos ir Kazachstano prekybai daugiausiai naudos būtų, jeigu Kazachstanas taptų ir PPO, ir muitų sąjungos nariu.
Šiuo metu vienas svarbiausių klausimų ES ir konkrečiai Lietuvoje - energetinė nepriklausomybė, ir būtent nepriklausomybė nuo Rusijos. Daugelis sieja viltis su "Nabucco" dujotiekio projektu, tačiau jis susiduria su didelėmis kliūtimis. Kokia tikimybė, kad prie jo aktyviai prisidės ir Kazachstanas?
Energetinių išteklių eksporto klausimu Kazachstano pozicija yra skaidri ir gana paprasta. Mes suinteresuoti turėti kuo daugiau eksporto kelių, ir vykdome daugiakryptę užsienio politiką. Mes vienodai gerai sutariame tiek su Rusija, tiek ir su Kinija, JAV, ES ar Vidurinės Azijos šalimis. Kalbant apie išteklių eksportą, svarbiausias yra ekonominis faktorius.
Šiuo metu mes daugiausiai eksportuojame naftą. "Nabucco" yra dujotiekio projektas, ir dalyvauti jame mums šiuo metu trūksta gavybinių pajėgumų. Mūsų eksploatuojami dujų telkiniai yra susieti su jau egzistuojančiais dujotiekiais, o naujų kūrimas yra daugiau ateities klausimas. Pats "Nabucco" projektas kol kas yra tik popieriuje, o mes neturime tiek dujų, kad galėtume tapti svarbiais tiekėjais. Didelė dalis to, ką eksportuojame, kiek žinau, vis dar eina per Rusijos teritoriją „Gazprom“ vamzdynais.
Dujų tiekimo klausimas – tai ateities klausimas. Mes turime didelių telkinių, ir jeigu pajusime, kad mums nebeužtenka dujotiekių, mielai prisijungsime prie visų projektų, kurie bus ekonomiškai pagrįsti.
O koks vaidmuo Kazachstano užsienio politikoje skirtas europietiškąjai krypčiai?
Kaip jau minėjau, mes stengiamės laikytis subalansuotos užsienio politikos. Europietiškoji kryptis neabejotinai yra vienas iš prioritetų. Įvairiais vertinimais, nuo 10 iki 12 proc. Kazachstano teritorijos priklauso Europai. Beje, tai yra vakariniai šalies regionai, kuriuose ir yra sukoncentruoti didžiausi naftos ir dujų telkiniai.
Pastaraisiais metais ėmėmės aktyvesnių veiksmų. Praėjusių metų rugpjūtį buvo priimta valstybinė „Kelio į Europą“ programa. Tai yra mūsų vidinė programa, kuri išreiškia mūsų orientaciją į aukščiausius standartus švietimo, medicinos, verslo, infrastruktūros, valstybės valdymo srityse. Šie standartai, kaip žinia, ES yra pasiekę labai aukštą lygį. Skambus programos pavadinimas nereiškia, kad štai jau rytoj mes įstosime į ES. Visų pirma norėtume išauginti ES savyje, savo jėgomis. Norėtume sustiprinti savo ryšius su visa ES ir atskiromis šalimis, pasiekti strateginės partnerystės lygmenį. Lietuvą mes matome kaip vieną iš savo artimų partnerių, per kurį galime dar labiau suartėti su ES. Tikimės, kad Lietuva pristatys mus ES, o mes padėsime Lietuvai veikti Vidurinėje Azijoje ir visoje buvusioje sovietinėje erdvėje.
