Palyginti su praėjusiu mėnesiu, daugiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą, šalies ekonominės padėties ir savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą per artimiausius 12 mėn.
Lapkričio mėn. 18 procentų gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 35 – kad pablogėjo, o 45 procentai gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 17, 32 ir 50 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėn., 9 procentai gyventojų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 46 – pablogėjimo (spalio mėn. – atitinkamai 12 ir 39 proc.). 42 procentai apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį 8 procentai gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 71 procentas – kad pablogėjo, o 21 procentas atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėn. nepasikeitė (spalio mėn. – atitinkamai 10, 63, 25 proc.). Lapkričio mėn. 6 procentai gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 73 procentai prognozavo pablogėjimą, 19 procentų teigė, kad padėtis išliks tokia pati (spalio mėn. – atitinkamai 8, 64 ir 24 proc.).
Lapkričio mėn. 81 procentas gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėn. (spalio mėn. – 70 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime skyrėsi. Lapkričio mėn. mieste jis buvo minus 40, kaime – minus 43. Palyginti su spalio mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4, kaime – 10 procentinių punktų. Tiek miesto, tiek kaimo gyventojai, palyginti su spalio mėnesiu, prognozavo didesnį bedarbių skaičiaus augimą, šalies ekonominės padėties blogėjimą, pesimistiškiau vertino savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 33 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis padidėjo nuo 12 iki 81 procento. Didelę įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo ir daug pesimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. pablogės, dalis padidėjo nuo 36 iki 73 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino savo šeimos finansinės padėties perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.
