2014 m. rugsėjo mėn. 12 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 25 procentai – kad pablogėjo, 63 procentai – kad nepasikeitė (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 15, 21 ir 64 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 13 procentų gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės, 33 procentai manė, kad pablogės, o 50 procentų prognozavo, kad jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 15, 32 ir 48 proc.).
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 23 procentai gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 32 procentai – kad pablogėjo, 45 procentai – kad nepasikeitė (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 28, 29 ir 42 proc.). Žvelgdami į ateitį, 17 procentų gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 47 procentai – kad pablogės, o 32 procentai prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 18, 46 ir 32 proc.).
2014 m. rugsėjo mėn. 12 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 25 procentai – kad pablogėjo, 63 procentai – kad nepasikeitė.
2014 m. rugsėjo mėn. 47 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių augs, 12 procentų gyventojų manė, kad jis mažės (rugpjūčio mėn. – atitinkamai 49 ir 13 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, tikėjosi 34 procentai gyventojų, o 28 procentai gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (rugpjūčio mėn. atitinkamai – 32 ir 29 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjo mėn. skyrėsi 6 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 18, o kaime – minus 24. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime sumažėjo 1 procentiniu punktu.
Kaimo gyventojų vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė pesimistiškesnis šalies ekonominės padėties per ateinančius 12 mėnesių perspektyvų vertinimas: gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis sumažėjo nuo 20 iki 14 procentų.
Miesto gyventojai rugsėjo mėn. pesimistiškiau vertino namų ūkio finansinės padėties per ateinančius 12 mėnesių perspektyvas, bet optimistiškiau žvelgė į šalies ekonominės padėties ir savo galimybės nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių perspektyvas.
Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis sumažėjo nuo 20 iki 14 procentų.
Per metus (2014 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2013 m. rugsėjo mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 11 procentinių punktų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė pesimistiškesnis šalies ekonominės padėties perspektyvų vertinimas: gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties pablogėjimą, dalis padidėjo nuo 20 iki 47 procentų.
Gyventojų, manančių, kad per artimiausius 12 mėnesių pablogės jų namų ūkio finansinė padėtis, palyginti su praėjusių metų rugsėjo mėnesiu, padaugėjo beveik 2 kartus (nuo 17 iki 33 proc.).
Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas: manančiųjų, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių padidės, dalis padidėjo nuo 40 iki 47 procentų.
Gyventojų nuomonė apie galimybę nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn., palyginti su nuomone, išsakyta prieš metus, taip pat šiek tiek pablogėjo – gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, sumažėjo nuo 36 iki 34 procentų.
Manančiųjų, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėnesių padidės, dalis padidėjo nuo 40 iki 47 procentų.
Pranešimo priede pateikiami vartotojų pasitikėjimo rodiklio ir jo sudėtinių dalių (atsakymų į klausimus, naudojamus šiam rodikliui skaičiuoti) pokyčiai. Europos Sąjungos šalių informaciją galima rasti Europos Komisijos šioje interneto svetainėje.
Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas kiekvieno mėnesio 1–15 dienomis, apklausiant 1 200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių) balansų aritmetinis vidurkis. Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga.
