Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vartotojų organizacijomis lietuviai pasitiki, tačiau kreipiasi retai

Pirkinių krepšelis
Photos.com / Pirkinių krepšelis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

42 proc. Lietuvos gyventojų pasitiki vartotojų teises ginančiomis organizacijomis, kai reikia informacijos ar patarimo apie vartotojų teises, rodo paskutinė Eurobarometro apklausa.

Pasitikėjimas nevyriausybinėmis vartotojų organizacijomis (NVO) yra gana didelis, tačiau palyginus su kitomis šalimis, pasitikėjimo lygis Lietuvoje yra vienas žemiausių. 42 proc. Lietuvos vartotojų pasitiki vartotojų organizacijomis, tuo tarpu valstybinėmis institucijomis pasitiki tik 26 proc. apklaustųjų. Pasitikėjimo vartotojų asociacijomis vidurkis ES siekia 64 proc. Didžiausias pasitikėjimo lygis yra Danijoje (80 proc.), o mažiausias – Bulgarijoje (31 proc.).

„Nepaisant gana aukšto pasitikėjimo lygio, naujoms ES valstybėms dar yra kur tobulėti. Siekiant, kad vartotojai čia turėtų daugiau galių yra būtinas aktyvus jų judėjimas. Vakarų Europoje vartotojai pagalbos ir informacijos gali gauti iš stiprių vartotojų asociacijų. Šios asociacijos vykdo kampanijas bei stengiasi daryti įtaką tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu. Jos imasi kolektyvinių teisinių veiksmų vartotojų vardu, skelbia nepriklausomus palyginamuosius produktų ir paslaugų tyrimus bei atlieka rinkos tyrimus“, – pasakoja Breda Kutin, Europos vartotojų asociacijos BEUC viceprezidentė ir Slovėnijos vartotojų asociacijos, kuri yra viena stipriausių vartotojų teises ginančių organizacijų naujose ES narėse, prezidentė.

„Teigiama lietuvių reakcija į ES inicijuotą vartotojų informavimo kampaniją rodo, kad vartotojai nori objektyvios, nepriklausomos informacijos bei patarimų iš patikimų šaltinių. Tačiau lietuviai neturi galimybės gauti tokio pat lygio vartotojų organizacijų paslaugų kaip kitų Europos šalių gyventojai, nes palyginus su jomis Lietuvoje organizacijos yra mažesnės ir silpnesnės. Lietuvos asociacijoms Vyriausybės parama ir žiniasklaidos dėmesys neturėtų būti prioritetu, vietoj to būtų tikslinga sujungti savo jėgas siekiant pritraukti jaunus bei veiklius žmones. Taip būtų galima sustiprinti vartotojų vaidmenį“, – teigia B.Kutin.

Lietuvoje yra apie 20 nevyriausybinių vartotojų organizacijų. Tačiau tik nedidelis skaičius apklaustųjų žino, kaip vartotojų asociacijos gali jiems padėti įgyvendinant vartotojų teises. Tik 8 proc. vartotojų, susidūrę su problemomis dėl įsigyto produkto ar paslaugos, pagalbos ieškotų nevyriausybinėse vartotojų organizacijose. Dauguma gyventojų iškilus problemai kreiptųsi tiesiai į parduotuvės savininką, pardavėją ar paslaugų teikėją (37 proc.) ar ieškotų informacijos internete (16 proc.).

Nevyriausybinės vartotojų organizacijos yra nepriklausomos organizacijos, kurios iš verslo negauna jokios paramos. „Dažniausiai pagrindinis jų finansavimo šaltinis yra nario mokestis, todėl žmonės turi būti pasirengę prisidėti finansiškai. Kitas svarbus finansavimo šaltinis – nacionaliniai ar ES projektai. Jei vartotojas susiginčijo su mobiliojo ryšio paslaugos teikėju, nusipirko nesaugų gaminį, susidūrė su klaidinančia reklama ir norėtų sužinoti, ką iš tikrųjų reiškia sutarties sąlygos, ar gauti aiškų, suprantamą atsakymą, kuriam verslas neturėjo jokios įtakos, jis, sumokėjęs nario mokestį, gali prisijungti prie asociacijos“, – sako B.Kutin.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min