Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 28d. 15:00

Gyvenome ir Maskvos, ir Europos laiku: ką jo kaitaliojimas turi bendro su vabzdžiais, arkliais bei karvėmis ir kodėl toliau pagal jį gyvensime

Nuovargis Tik prenumeratoriams
123RF.com nuotr. / Laikas
Šis savaitgalis kai kuriems bus vienas nemėgstamiausių per visus metus. Dėl vienos valandos, kurios, kaip kiekvieną pavasarį, netenkame pereidami prie vasaros laiko. Ta valanda „dingsta“ naktį ir šio praradimo gal nė nepastebėtume, jei ne daugeliui žmonių savaitei kitai sutrinkantis biologinis ritmas. Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje (ES), jau seniai verda diskusijos, kad sezoninio laiko reikėtų atsisakyti, nes išlošiama šviesi valanda vakare neatperka poveikio sveikatai. Mūsų šalyje buvo ne vienas eksperimentas su valandų sukiojimu: nuo „Andrikienės laiko“ iki gyvenimo tik žiemos laiku.

Vasaros laikas septyniems mėnesiams įvedamas paskutinį kovo sekmadienį (šiemet – naktį iš kovo 27-osios į 28-ąją), kai 3 val. laikrodžių rodyklės pasukamos valanda į priekį.

Prie žiemos laiko grįžtame paskutinį spalio sekmadienį (šiemet tai bus spalio 31-ąją) 4 val. nakties, pasukdami laikrodžio rodyklę valanda atgal.

Lietuvoje laikas pavasarį ir rudenį keičiamas nuo 2003-iųjų, vadovaujantis ES direktyva. Sezoninį laiką turi ne tik Bendrijos narės, bet ir daugelis kitų šalių.

Jau Antikoje derino valandas prie saulės

Tai nėra modernių laikų išradimas. Jau Antikos civilizacijos taikydavo laiką prie gamtos, pavyzdžiui, dažnai diena, nepriklausomai nuo jos ilgumo, buvo dalijama į 12 valandų, taigi vasarą jos būdavo ilgesnės, o žiemą sutrumpėdavo.

Mums įprastos valandos atsirado tik XIV a.

Pirmasis idėją, kad reikėtų nešvaistyti šviesos valandų miegui, XVIII a. pabaigoje iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas.

Jam priskiriamas žinomas posakis „anksti gulsi ir kelsi – būsi sveikas, turtingas ir protingas“ (angl. Early to bed and early to rise makes a man healthy, wealthy, and wise).

Būdamas amerikiečių pasiuntiniu Prancūzijoje, B.Franklinas viešame laiške, kuris 1784 metais buvo išspausdintas pirmajame prancūziškame laikraštyje „Journal de Paris“, pasiūlė paryžiečiams taupyti žvakes keliantis anksčiau.

Satyriškame laiške jis ragino papildomai apmokestinti langines, normuoti žvakes ir gyventojus kelti per saulėtekį skambinant bažnyčios varpais bei šaudant iš patrankų.

„Wikipedia“ iliustr./Benjaminas Franklinas
„Wikipedia“ iliustr./Benjaminas Franklinas

Tiesa, B.Franklino nereikėtų laikyti vasaros laiko tėvu – XVIII a. pab. Europoje net nebuvo laikomasi tikslios dienos rutinos, susietos su konkrečiomis valandomis.

Tikslumo prireikė tik kiek vėliau, visų pirma – geležinkeliui ir komunikacijoms.

1810 metais Ispanijos nacionalinė asamblėja išleido nurodymą, kad tam tikri posėdžiai gegužę–rugsėjį bus rengiami valanda vėliau, privatiems verslams taip pat leista pakoreguoti darbo valandas, bet tai dar nebuvo tikrasis vasaros laiko įvedimas.

Jį sugalvojo britų kilmės Naujosios Zelandijos entomologas (vabzdžių tyrinėtojas) George’as Hudsonas.

Pakeitęs darbo grafiką, jis turėjo laiko ne tik vabzdžiams rinkti, bet ir vėliau mėgautis šviesiais vakarais.

1895 metais jis Velingtono filosofijos draugijai pasiūlė persukti laikrodžius dviem valandoms.

Tuo ypač susidomėjo Kraistčerčo miestas. Po kelerių metų G.Hudsonas savo idėją dėl sezoninio laiko išdėstė išsamiau.

Keisti laiką vertė karai ir krizės

Panašiu metu tokia pati mintis kilo kitam britui, tik visai kitoje planetos pusėje ir nepriklausomai nuo G.Hudsono.

Žinomas statybininkas Williamas Willettas (beje, populiarios grupės „Coldplay“ vokalisto Chriso Martino proprosenelis), mėgęs leisti laiką lauke, vieną 1905-ųjų rytą, jodinėdamas prieš pusryčius, atkreipė dėmesį, kad daugelis londoniečių vis dar miega, nors Saulė jau ridinėjasi danguje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

02:04
31:41
24:11

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie 15min