Šiuo metu pasaulyje yra apie 2700 veikiančių botanikos sodų. Jų būna įvairiausių tipų – pradedant nuo kultūrinių, teminių, keliaujant iki natūralios ar kalnų augalijos ar netgi mišrių – botanikos ir zoologijos viename.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sodas yra universitetinės kvalifikacijos, o tai reiškia, kad jis yra suvokiamas kaip akademinis padalinys.
Istoriją kūrė ne vienas svarbus asmuo
Vienas iš botanikos sodo idėjos sumanytojų ir pačio sodo steigėjų buvo Liudas Vailionis.
Kaip teigė VDU organizuotoje 27-ojoje mokslinėje, tarpdalykinėje Kauno istorijos konferencijoje pranešimą apie Lietuvos universiteto Botanikos sodo įkūrimo istoriją pristačiusi prof. habil. dr. habil. Ona Ragažinskienė galima sakyti, kad L.Vailionis buvo asmuo, kuris pagrindė botanikos sodo kaip studijų ir mokslo centro poreikį.
Pasak profesorės, kitas iš svarbių Kauno botanikos sodo istorijos asmenų buvo Jonas Šimkus. Įgijęs chemijos magistro laipsnį Maskvos universitete, atlikęs stažuotę ir įgijęs farmacijos magistro laipsnį Šveicarijoje, kurį laiką dirbęs Rusijoje, 1918 metais J.Šimkus su žmona ir dukromis grįžo į Lietuvą.
Čia tapo 4 vyriausybių ministru ir 1922 metais tuometinio Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos universiteto rektoriumi.
Nors šiose pareigose jis dirbo tik metus, bet per juos jo dėka Steigiamasis Seimas įvedė Lietuvos universiteto statutą, padėjo pagrindą universiteto veiklai. Na, o universiteto įkūrimas tiesiogiai prisidėjo prie botanikos sodo įkūrimo.
Po rektoriaus pareigų pabaigos J.Šimkus tęsė pedagoginį ir mokslinį darbą. Iki pat 1940-ųjų vadovavo Technikos fakulteto Organinės chemijos technologijos katedrai.
Anot pranešėjos, jo paskaitų mėgdavo užsukti pasiklausyti įvairiausių sričių studentai – nuo farmacijos, biologijos iki ekonomikos.
Kuo susiję Sankt Peterburgo ir Kauno botanikos sodai?
Kone svarbiausia asmenybė Lietuvos universiteto Kauno botanikos sodo istorijoje yra Konstantinas Regelis, šveicarų kilmės botanikas, kurį, anot reportažo LRT laidoje „7 Kauno dienos“, L.Vailionis pakvietė į Lietuvą iš Tartu universiteto.
Jam buvo paskirta kurti Lietuvos universiteto Gamtos fakulteto Botanikos katedrą ir botanikos sodą, taip jis tapo šio sodo vadovu nuo 1923-ųjų iki 1940-ųjų.
K.Regeliui intensyviai bendraujant su gausybe užsienio botanikos sodų, Kauno botanikos sodas buvo itin sparčiai kuriamas.
„Kadangi turėjo diplomatinį pasą, jis galėjo laisvai keliauti po universitetus. Kiti to meto mokslininkai tokios galimybės neturėjo“, – pranešime pasakojo O.Ragažinskienė.
Bekurdamas botanikos sodą K.Regelis siekė, kad šis tarnautų mokslui, studijoms, visuomenės švietimui ir kaip rekreacinė erdvė.
Pasak pranešėjos, galima sakyti, kad iš savo giminės Konstantinas paveldėjo ryšį su botanikos sodais. Štai, jo senelis Eduardas Regelis buvo seniausio Sankt Peterburgo botanikos sodo vedėjas, o dėdė Arnoldas vienas garsiausių to laikotarpio parkų architektas.
Remiantis dr. Nerijaus Jurkonio pasakojimu minėtoje LRT laidoje, K.Regelis įkūrė ne vien patį botanikos sodą, jis padėjo sugalvoti ir lietuvišką botanikos žodyną.
Kartu su studentais jis ieškojo tinkamų terminų apibūdinti tam tikrus botaninius aspektus, pavyzdžiui, jo dėka buvo sugalvoti tokie žodžiai kaip „supelkėjimas“ ir „ląstelė“.
Išgelbėjo nuo sunaikinimo
Dar vienas svarbus žmogus botanikos sodo istorijoje buvo profesorius Kazys Grybauskas.
Remiantis VDU botanikos sodo svetainėje pateikta informacija, jis buvo vienas pirmųjų profesionalių vaistinių augalų tyrėjų (farmakognostų) ir vaistažolininkystės pradininkų Lietuvoje.
1924 metais K.Grybauskui buvo paskirta dirbti Lietuvos universiteto Kauno botanikos sode – sukurti vaistinių augalų skyrių ir parengti eksponatus.
Karinės vadovybės atstovus įtikino, kad vaistiniai augalai galės kompensuoti vaistų stygių armijai.
Nuo 1940 metų, kai buvęs botanikos sodo vadovas K.Regelis pasitraukė į Šveicariją, prof. K.Grybauskas tapo naujuoju VDU botanikos sodo vadovu.
II pasaulinio karo metais K.Grybauskui pavyko išgelbėti botanikos sodą ir oranžeriją nuo sunaikinimo įtikinant karinės vadovybės atstovus, kad vaistiniai augalai galės kompensuoti vaistų stygių armijai.
Fredos dvaro teritorija pasirinkta neatsitiktinai
Anot O.Ragažinskienės pranešimo, buvo ilgai diskutuojama, kurioje tiksliai vietoje botanikos sodas turėtų būti įkurtas. Išrinktos trys vietos – Parodos kalno teritorija, erdvė Ąžuolyne ir Fredos dvaro parko teritorija.
Kaip galima nuspėti, buvo pasirinktas trečiasis variantas. Čia jau buvo įsikūrusi žemesnioji sodininkystės-daržininkystės mokykla, tad tai buvo teritorija su daugybe retų medžių ir tvenkinių sistema – puiki vieta akademiniam botanikos sodui.
Įdomu tai, kad, anot Kauno botanikos sodo dabartinio direktoriaus dr. N.Jurkonio, Fredos dvaro šeimininkas Juzefas Godlevskis sugalvojo itin originalų būdą įsiamžinti savo vardą – dvaro teritorijoje esantys tvenkiniai sudaro J ir G raides – jo inicialus.
Didžiausia oranžerija Lietuvoje
K.Regelis, bekurdamas botanikos sodą, buvo numatęs, kad jame privalo išdygti šiltnamiai, kuriuose būtų auginama ir studijuojama tropinė augalija.
Kauno botanikos sodo oranžerija yra didžiausia visoje Lietuvoje.
Remiantis VDU botanikos sodo svetainėje pateikta informacija, pirmieji šiltnamiai-oranžerija Lietuvos universiteto botanikos sode buvo pastatyta 1923-1925 metais. Tai buvo 4 skyrių pastatas, palaikantis pastovią temperatūrą ir turintis baseiną egzotiškiems tropikų augalams.
Šiuo metu Kauno botanikos sodo oranžerija yra didžiausia visoje Lietuvoje. Joje auginama daugiau nei 1 000 įvairių rūšių augalų.
