Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 16, 15:03

Vėl aistros dėl smurto prieš moteris: kas ir kodėl bijo šių žodžių įstatyme?

Ateinančią savaitę parlamente bus svarstoma naujoji Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakcija. Teisės aktas kelia ne mažiau aistrų nei Stambulo konvencija prieš metus, nes, kaip ir pastaroji, siūlo kovoti su smurtu lyties pagrindu. Seime skamba siūlymai trumpinti laiką, kuriam įtariamas smurtautojas turėtų išsikelti ir nebendrauti su auka, taip pat išbraukti frazes apie smurtą lyties pagrindu, nes esą tai tėra ideologinė sąvoka.
Smurtas šeimoje
Smurtas šeimoje / 123rf.com nuotr.

Tarp argumentų, kodėl būtina taip taisyti projektą, – ir nuogąstavimas, kad vaikai ims įsivaizduoti esantys kitos lyties ir skųsis tėvų elgesiu. Dėl to pasipiktinimą išreiškė net Šeimų sąjūdis.

Per metus užregistruojant bemaž 60 tūkst. pranešimų dėl artimųjų smurto, o keturiais iš penkių atvejų dėl to skundžiantis moterims, tikimasi, kad įstatymas numatys veiksmingą ir į individualius poreikius orientuotą aukos apsaugos mechanizmą.

Vietoj konvencijos – įstatymas

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą Seimas priėmė dar 2011 m. Šis teisės aktas sutuoktinių, partnerių ir kai kurių kitų artimųjų smurtą pavertė nebe privataus kaltinimo, o baudžiamojo persekiojimo dalyku. Kitaip tariant, nepriklausomai nuo to, ar nukentėjęs asmuo dėl to skundžiasi, tapo galima pradėti ikiteisminį tyrimą.

Net praėjus dešimtmečiui, kai galima efektyviau kovoti su šia problema, ji tebėra itin opi. Statistikos departamento turima informacija rodo, kad 2020 m. buvo užregistruoti 7 132 nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje (2019 m. – 7 691, 2018 m. – 9 529, 2017 m. – 10 963).

Jie sudarė net 16,8 proc. visų nusikaltimų, apie kuriuos buvo pranešta policijai. 88 proc. smurtautojų buvo vyrai, daugiau nei pusė – 30-49 metų amžiaus.

Tąmet policijoje buvo užregistruoti 58 553 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje (2012 m. – 18 268, 2015 m. – 38 510, 2019 m. – 53 075). Tik 12 proc. atvejų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Jungtinių Tautų (JT) Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) dar 2019 m. paragino Lietuvą panaikinti reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kad policija galėtų pareikalauti ribojančių / apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti nukentėjusias moteris.

Tad buvo nuspręsta įstatymą gerokai atnaujinti – dar praėjusios kadencijos Vyriausybėje buvo pradėta rengti nauja jo redakcija.

Taip pat skaitykite: Visuomenę supriešinusi Stambulo konvencija: kas iš tiesų joje rašoma?

Įstatymas ypač aktualus tapo prieš metus, kai atgimė diskusijos dėl vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimo.

Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (taip vadinasi šis dokumentas) apibrėžti įpareigojimai imtis sisteminių priemonių bei efektyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu tiek artimoje aplinkoje, tiek ir viešojoje erdvėje, saugoti smurto aukas ir bausti kaltininkus.

Statistika rodo, kad dėl to labiausiai kenčia būtent moterys. 2020 m. mūsų šalyje 79,8 proc. suaugusių nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje buvo moterys, 10,5 proc. – vaikai. Tačiau konvencija taikoma ne tik visų rūšių smurtui prieš moteris, bet ir visais smurto artimoje aplinkoje (prieš moteris, vyrus, vaikus) atvejais.

Nurodoma, kad baudžiamas turi būti psichologinis smurtas, persekiojimas, fizinis ir seksualinis smurtas, kiti be moters sutikimo su ja daromi veiksmai (prievartinės vestuvės, lytinių organų žalojimas, priverstiniai abortai ar sterilizacija, garbės ir orumo pažeidimai, seksualinis priekabiavimas).

„Wikimedia Commons“ nuotr./Moterų apipjaustymas
„Wikimedia Commons“ nuotr./Moterų apipjaustymas

Tačiau dokumento ratifikavimo priešininkai aiškino, esą pakanka nacionalinių teisės aktų, o Lietuvos įstatymai jau draudžia kelti ranką ar kitaip smurtauti prieš moteris.

Naujame projekte kaip tik ir buvo pažymėta, kad įstatymo paskirtis – ne tik „siekti ginti kiekvieną asmenį nuo smurto artimoje aplinkoje“, bet ir „moteris nuo smurto prieš moteris artimoje aplinkoje“. Taip pat – siekti nedelsiant reaguoti į grėsmę, kuri kyla dėl smurto artimoje aplinkoje, sudaryti sąlygas taikyti prevencijos ir apsaugos priemones bei teikti tinkamą pagalbą nukentėjusiems asmenims.

Projekte, kaip ir Stambulo konvencijoje, pažymėta, jog „smurtas artimoje aplinkoje ir smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai“.

Taip pat skaitykite: Smurto anatomija: kiek dėl jo galima kaltinti karantiną ir alkoholį?

Artima aplinka vadinami asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat – kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

Smurtu (smurtu prieš moteris) laikomas artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui (moteriai) daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.

Smurtautojui tektų išsikelti

Atsirado ir konvencijoje minimas apsaugos nuo smurto orderis – „prevencinė apsaugos priemonė, skirta apsaugoti asmenį nuo smurto artimoje aplinkoje ir (ar) smurto prieš moteris artimoje aplinkoje“. Ją galėtų skirti policijos pareigūnas arba prokuroras, gavęs pranešimą apie patirtą arba galimą patirti smurtą.

Įtariamam smurtautojui orderiu būtų nurodoma 15 kalendorinių dienų laikotarpiui išsikelti iš gyvenamosios vietos, kurioje gyvena kartu su galimai smurtą patiriančiu asmeniu, nepriklausomai nuo to, kam priklauso nuosavybės teisė į būstą.

Galimai smurtaujantis asmuo, net nepradėjus ikiteisminio tyrimo, negalėtų lankytis nukentėjusiojo gyvenamoje vietoje, su juo nebendrauti. Jis turėtų pradėti lankyti smurtinio elgesio keitimo programą ar mokymus.

Apsaugos nuo smurto orderį būtų galima per 2 darbo dienas apskųsti, tiesa, tai jo vykdymo nesustabdytų. Jis būtų skiriamas nesant pakankamai duomenų ikiteisminiam tyrimui pradėti, tačiau turint pagrįstų įtarimų, kad smurtas artimoje aplinkoje vyksta.

2019-2020 m. aštuonios iš dešimties aukų buvo moterys, kurių dauguma nukentėjo nuo intymaus partnerio.

Po gero pusmečio Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), atsižvelgusi į teisininkų, suinteresuotų institucijų, įvairių JT padalinių ir visuomenės pateiktas pastabas bei Stambulo konvencijos nuostatas, įregistravo kiek pakeistą projektą.

Jame kalbama tik apie smurtą artimoje aplinkoje, neišskiriant moterų. Be to, apsaugos nuo smurto orderį policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje arba jei jį patiriantis asmuo pats pasiskundžia policijos įstaigai, galėtų skirti ne ilgiau nei 72 valandoms.

Sprendimas skirti orderį turėtų būti priimtas ne vėliau kaip per 12 valandų nuo pranešimo gavimo. Pavojų keliančiam asmeniui tuomet galiotų jau minėti įpareigojimai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris diena Briuselyje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tarptautinės kovos su smurtu prieš moteris diena Briuselyje

Jei orderį reikia skirti ilgesniam terminui, o galimai smurtaujančio asmens nepradedamas ikiteisminis tyrimas, orderį skyręs pareigūnas ne vėliau nei per 48 valandas turėtų kreiptis į apylinkės teismą dėl jo pratęsimo. Šis sprendimą turėtų priimti ne vėliau kaip per 24 valandas, paprastai – rašytinio proceso tvarka. Orderis galėtų būti pratęstas iki 12 dienų, o maksimalus jo taikymo terminas negalėtų viršyti 15 dienų.

Ginčai dėl laiko – 2, 3 ar 15 dienų?

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas bei Liberalų sąjūdžio atstovas Jonas Varkalys pernai rudens pabaigoje pasiūlė maksimalų apsaugos nuo smurto orderio taikymą sutrumpinti iki 48 valandų.

Smurto lyties pagrindu sąvoka, kaip ji apibrėžta, yra akivaizdžiai politizuota.

Mat tokiam terminui galima sulaikyti žmogų be teismo sprendimo. Orderį skirtų policijos pareigūnas, o ne teismas.

Be to, pagal Konstituciją, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. „Apsaugos nuo smurto orderiu būtų suvaržoma asmens teisė į nuosavybę ir apribojama judėjimo laisvė, todėl tam turi būti svarus pagrindas, o žmogaus teisių ribojimas be teismo vertinimo turi būti maksimaliai trumpas“, – nurodė parlamentarai.

Jau kitą dieną Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Algirdas Sysas įregistravo siūlymą grįžti prie ankstesnio variantoorderį taikyti ne ilgiau kaip 15 dienų.

123RF.com nuotr./Tėvų konfliktas.
123RF.com nuotr./Tėvų konfliktas.

Būtent tokį terminą projekte po septynias valandas užtrukusių klausymų paliko Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pagal šį variantą, policijos pareigūnas galėtų skirti orderį 15 dienų be tvirtinimo teisme, bet ir be pratęsimo galimybės.

Kad būtų išvengta piktnaudžiavimo skundais dėl tariamo smurto, buvo supaprastintas orderio apskundimas. Asmuo galėtų tik nurodyti policijai, kad nesutinka su tokiu sprendimu, jo prieštaravimas turėtų būti per 48 valandas perduotas teismui.

Kai kurių Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) narių vertinimu, anksčiau projekte buvęs orderis 72 valandų terminui ir su juo susijusios procedūros būtų įtvirtinusios pernelyg daug biurokratijos, teismo posėdyje turėtų dalyvauti ir nukentėjęs asmuo.

Taip pat skaitykite: G.Nausėda sako atidžiai nagrinėjantis Stambulo konvenciją: „Kai kurios nuostatos susijusios su pasekmėmis švietimui, žodžio laisvei“

Be to, portalo 15min neoficialiai kalbintų parlamentarų žodžiais, 15 parų terminas nėra didesnis baubas nei 3 parų. Mat orderis šiuo atveju nėra baudžiamoji ar kardomoji priemonė, tik tam tikri ribojimai, kurie turėtų apsaugoti smurtą galimai patyrusį ar galintį patirti asmenį. Per šį laiką būtų galima pradėti teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, o nukentėjusysis galėtų priimti sprendimą: taikytis, skirtis, teikti civilinį ieškinį ir pan.

Apsvarstęs pasiūlymus, ŽTK praėjusią savaitę įregistravo darsyk atnaujintą projektą, kuriame greta smurto artimoje aplinkoje išskirtas smurtas lyties pagrindu, nuo kurio neproporcingai dažnai nukenčia moterys ir „kuris yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma“. Kaip tik apie tokį smurtą kalbama Stambulo konvencijoje.

Projekte paliktas 15 dienų apsaugos nuo smurto orderio terminas. Policijos pareigūnas sprendimą jį skirti turėtų priimti per 12 valandų nuo pranešimo apie galimą smurtą gavimo.

Priežastis – ne lytis, o išsilavinimas?

Jau kitą dieną Seimo laikinosios grupės „Už šeimą“ pirmininkė V.Aleknaitė-Abramikienė ir narys A.Ažubalis pasiūlė iš projekto išbraukti frazes apie smurtą lyties pagrindu. Toks teisinis reguliavimas, anot jų, yra perteklinis (nes įstatyme ir šiaip kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje).

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilija Aleknaitė Abramikienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Vilija Aleknaitė Abramikienė

Politikams neaišku, ko siekiama išskiriant smurtą lyties, o ne, pavyzdžiui, rasės, tautybės ar kito požymio pagrindu.

„Smurto lyties pagrindu sąvoka, kaip ji apibrėžta, yra akivaizdžiai politizuota, grįsta neomarksistine lyčių kovos teorija, pagal kurią vyrų smurtas prieš moterį yra istoriškai susiklostęs reiškinys, nulemtas aukštesnės vyrų padėties ir dominavimo visuomenėje, – paaiškino konservatoriai. – Įstatymas yra teisinis, o ne politinis dokumentas, todėl jame vengtina įtvirtinti ideologines sąvokas.

Nuolatinius kai kurių visuomeninių organizacijų ir pavienių Seimo narių bandymus sabotuoti efektyvias smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones pavadinčiau „smurto gynimo sąjūdžiu“

Be to, anot Seimo narių, ši sąvoka suponuoja, kad aukos lytis yra pagrindinis smurto motyvas, tačiau, nors dauguma nukentėjusiųjų yra moterys, iš atvejų skaičiaus esą negalima tiesiogiai išvesti fakto apie smurto prieš moterį priežasties.

Politikų žodžiais, Lietuvoje pagrindiniai socialiniai faktoriai, lemiantys smurtą artimoje aplinkoje, yra žemas išsilavinimas, nedarbas ir alkoholio ar narkotikų vartojimas.

Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. iš užregistruotų 5 815 įtariamų (kaltinamų) smurtautojų beveik pusė niekur nedirbo ir nesimokė, 55 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

123RF.com nuotr./Alkoholizmas
123RF.com nuotr./Alkoholizmas

Kone du trečdaliai iš jų turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, penktadalis – pagrindinį, dešimtadalis – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, 8,2 proc. – pradinį ar visai jokio. Daugiau dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų įvyksta kaime.

Smurto lyties pagrindu sąvoka esą neaiški ir dėl to, kad Lietuvos įstatymai neapibrėžia lyties sąvokos. Ši sąvoka konkrečios lyties nenurodo, tad esą sukuria prielaidas smurtą dėl lyties įžvelgti ir tuomet, kai asmuo save priskiria kitai biologinei lyčiai ar tam tikrai lytinei tapatybei.

„Praktikoje tai gali pasireikšti tuo, kad tėvų nesutikimas su jų paauglės mergaitės įsivaizdavimu, jog ji yra berniukas, remiantis šia norma gali būti lengvai pripažintas kaip smurtas dėl lyties, ir toks asmuo gali būti ginamas nuo artimųjų „smurto dėl lyties“ pasitelkiant valstybės institucijas“, – spėjo Seimo nariai.

Laiškas iš Šeimų sąjūdžio

Įstatymo projektas nepatiko ir Šeimų sąjūdžiui. Jo pirmininkas Raimondas Grinevičius pasipiktinimą siūlymais išreiškė laiške ŽTK vadovui Tomui Vytautui Raskevičiui.

„Valdančiajai koalicijai suvokus, kad Stambulo konvencijos priimti nepavyks, siekiama apgaulingai, slapta nuo visuomenės kitais įstatymais priimti pagrindines Stambulo konvencijos normas“, – rašoma laiške, su kurio turiniu susipažino 15min.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimondas Grinevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Raimondas Grinevičius

R.Grinevičius atkartojo parlamentarų nuogąstavimus, jog tėvų nesutikimas su paauglio įsivaizdavimu, kad jis yra kitos lyties, būtų pripažįstamas smurtu dėl lyties ir „vaikas būtų „ginamas“ pasitelkiant vaiko teisių specialistus ir daugybės iš užsienio finansuojamų NVO draugovininkus“.

Laiške piktinamasi, kad apsaugos nuo smurto orderį išduotų ne teismas, o policijos pareigūna, net nepradėjus ikiteisminio tyrimo.

Atsakydamas T.V.Raskevičius atkreipė dėmesį, kad anksčiau Šeimų sąjūdis nebuvo pateikęs jokių siūlymų dėl projekto.

Jo teigimu, „smurto dėl lyties“ sąvoka atsirado, kadangi absoliuti dauguma smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys, ir ji nesiejama su seksualine orientacija ar lytine tapatybe. Pasak komiteto vadovo, policininko sprendimą dėl orderio būtų galima apskųsti, o tam numatyta itin paprasta procedūra.

„Nuolatinius kai kurių visuomeninių organizacijų ir pavienių Seimo narių bandymus sabotuoti efektyvias smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemones – kaip taikliai įvardijo kolega Seime – pavadinčiau „smurto gynimo sąjūdžiu“, – 15min teigė T.V.Raskevičius. – 2020 m. smurto artimoje aplinkoje metu buvo nužudyti 29 asmenys.

Tai nėra pasistumdymai dėl tarptautinių sutarčių ratifikavimo ar vertybinių pozicijų. Tai yra piktybinis veikimas, kuris realiai siunčia žmones myriop.“

36 tūkst. orderių per metus

Lietuvoje smurto aukomis dažniausiai tampa moterys, atkreipė dėmesį viešosios įstaigos „Stebėk teises“, kuri siekia prisidėti prie žmogaus teisių, lyčių lygybės ir nediskriminacijos užtikrinimo, plėtojimo ir visuomenės informavimo šiose srityse, steigėjos Sandra Matoškaitė ir Greta Kin.

2019-2020 m. aštuonios iš dešimties dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų buvo moterys, kurių dauguma nukentėjo nuo intymaus partnerio.

123rf.com nuotr./Smurtas
123rf.com nuotr./Smurtas

„Taigi įtvirtinta smurto lyties pagrindu sąvoka padėtų atkreipti dėmesį į problematiką Lietuvoje ir įgalintų imtis atitinkamų priemonių, siekiant vykdyti efektyvią smurto prevencijos politiką“, – teigė nevyriausybininkės.

Pasak jų, įstatyme numatytas orderis yra būtinas ir naudingas pokytis siekiant apsaugoti smurto aukas. 2020-aisiais užregistravus 7 132 nusikaltimus artimoje aplinkoje, kardomosios priemonės esą buvo paskirtos tik 1,7 tūkst. asmenų, įtariamų ar kaltinamų smurtu prieš artimuosius.

„Akivaizdu, jog šiuo metu netaikomos pakankamos ir efektyvios priemonės smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičiui mažinti, – pažymėjo S.Matoškaitė ir G.Kin. – Tačiau apsaugos nuo smurto orderio taikymas padėtų užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą ir mažinti pakartotinio smurto riziką.“

123RF.com nuotr./Persekiotojas
123RF.com nuotr./Persekiotojas

Beje, SADM pasidalijo prognoze, kad kasmet būtų skiriama apie 36 tūkst. orderių.

17 proc. žmonių smurtą pateisina

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2020-aisiais buvo užregistruoti 29 artimųjų nužudymai (2019 m. – 21), trims dešimtims žmonių buvo sunkiai, 183 – nesunkiai sutrikdyta sveikata (2019 m. – 209).

Užpernai buvo užregistruoti 6 568 fiziniai skausmo sukėlimai ar nedideli sveikatos sutrikdymai (2019 m. – 8 087), 327 grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, žmogaus terorizavimai (2019 m. – 709).

Specializuotą kompleksinę pagalbą smurto aukoms teikia 16 specializuotų pagalbos centrų. Nuo įstatymo įsigaliojimo smurtą patyrusių asmenų, kurie kreipėsi pagalbos, skaičius nuosekliai didėjo: 2013 m. pagalba buvo suteikta daugiau nei 5 tūkst. asmenų, 2019 m. – 11 tūkst. asmenų, 2020 m. – 12 tūkst. asmenų. 84 proc. gavusiųjų pagalbą buvo moterys.

123RF.com nuotr./Smurtas
123RF.com nuotr./Smurtas

Tačiau 60 proc. patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos visai nesikreipė (80 proc. vyrų, 54 proc. moterų). Dažniausiai fiksuojamas fizinis smurtas, t.y., psichologinio ir ekonominio, seksualinio smurto atvejų beveik neužregistruojama.

Fiksuojamas mažėjantis atvejų, kai nepavyksta susisiekti su smurtą artimoje aplinkoje patyrusiu asmeniu arba pagalbos atsisakoma, skaičius: 2019 m. tokių asmenų buvo 987, užpernai – 584 asmenys.

Smurtinio elgesio keitimo programose (mokymuose) užpernai dalyvavo 3,2 tūkst. asmenų. Mokymų poreikis patenkinamas tik 13-oje savivaldybių, 24-iose tokios paslaugos beveik visai neprieinamos. Apnakvindinimo paslaugos smurtautojams yra prieinamos tik trečdalyje savivaldybių.

Anot SADM, smurtas artimoje aplinkoje – vis dar „nematomas“ reiškinys, kurio tiksliam mastui nustatyti trūksta duomenų. Moterų informacijos centro užsakymu „Baltijos tyrimų“ užpernai atliktoje apklausoje 19 proc. šalies gyventojų (25 proc. moterų ir 13 proc. vyrų) nurodė patyrę tokį smurtą.

Vida Press nuotr./Moteris
Vida Press nuotr./Moteris

„Dėl smurto artimoje aplinkoje latentiškumo ir COVID-19 pandemijos iššūkių smurto artimoje aplinkoje atvejų mažėjimas kai kuriose srityse turi būti vertinamas kritiškai, – pabrėžė ministerijos specialistai. – Kaip pažymima Europos lyčių lygybės instituto tyrime, visoje Europos Sąjungoje nukentėjusieji ir pagalbos teikėjai pandemijos laikotarpiu buvo priversti surasti naujus pagalbos teikimo būdus, kilo iššūkių dėl nukentėjusiųjų privatumo, nes dėl pandemijos sąlygų nukentėjusieji neretai turėjo likti namuose kartu su smurtautoju, todėl negalėjo kreiptis pagalbos.“

SADM teigimu, smurtą artimoje aplinkoje patiriančio asmens apsaugos mechanizmas kol kas nėra veiksmingas, nes policija negali operatyviai taikyti pavojų keliančio asmens atskyrimo nuo smurtą patiriančio asmens priemonių, kai būtina apsaugoti aukos sveikatą ir gyvybę.

Visuomenės nuostatos smurto artimoje aplinkoje atžvilgiu išlieka prieštaringos, smurto pateisinimas vis dar egzistuoja (89 proc. respondentų laiko smurtą artimoje aplinkoje nepateisinamu dalyku, tačiau, kartu paklausus, ar būna tokių situacijų, kai galima pateisinti ar atleisti kai kurias smurto artimoje aplinkoje formas, 17 proc. respondentų nurodo galintys tai pateisinti). Visuomenėje sunkiai atpažįstamos psichologinio, ekonominio, seksualinio smurto artimoje aplinkoje formos.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min