Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Vilniaus romų taboras: narkotikus keis metadonas, o vaikai prievarta eis į mokyklas

Mero vizitas čigonų tabore
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Kirtimų romų taboras
Šaltinis: 15min
0
A A

Vilniaus savivaldybėje mėgstami „kelių žingsnių planai“. Meras Remigijus Šimašius pristatė 4 žingsnių programą, skirtą sumažinti vietų trūkumą vaikų darželiuose, o jo pavaduotojas Gintautas Paluckas ketina įgyvendinti 5 žingsnių programą, kuri padės pažaboti Kirtimų romų taborą.

Romų taboras – lyg rakštis kiekvienai naujai ateinančiai Vilniaus valdžiai. Ankstesnis meras Artūras Zuokas buvo linkęs jį griauti, o prieš kadencijos pabaigą pateikė siūlymą kurti naują romų etnografinį kaimą. Esą gyvenvietė būtų įrengta pagal romų tradicijas ir papročius, tai būtų normalūs namai, būtų galima auginti arklius, sodinti daržoves.

5 žingsniai, o ne etnografinis kaimas

Pasak A.Zuoko, šis projektas rengiamas kartu su Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija, vadovaujama Larisos Dmitrijevos, ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija, kuri geriausiai žino apie programas, iš kurių Europos Sąungos fondų finansuojami panašūs projektai. Ir tai nėra Lietuvai numatytų pinigų dalis, o specialiai išskirtinėms programoms skirtos lėšos. Vietos, numatytos tokiam kaimui Vilniaus miesto teritorijoje, A.Zuokas neįvardijo.

Šioje kadencijoje taboro reikalų ėmėsi socialinius klausimus kuruojantis vicemeras G.Paluckas. Jis paskelbė 5 žingsnių planą, kuris padės bent jau sumažinti ir patį taborą, ir jo keliamą grėsmę. Mero pavaduotojas neslepia, kad šis klausimas visada prieštaringai vertinamas. Esą visada atsiras tokių, kurie sakys, kad taborą reikia tiesiog sunaikinti ar aptverti aukšta tvora. Tačiau geto įkūrimas nėra vienas iš plano žingsnių.

„Bėda yra ta, kad tai specifinė grupė, žmonės turi krūvas stereotipų apie juos ir jų bet koks integravimas, įdarbinimas ir pan. iššaukia daugybę neigiamų reakcijų“, – kalbėjo G.Paluckas.

Bėda yra ta, kad tai specifinė grupė, žmonės turi krūvas stereotipų apie juos ir jų bet koks integravimas, įdarbinimas ir pan. iššaukia daugybę neigiamų reakcijų, – kalbėjo G.Paluckas.

G.Paluckas skeptiškai vertina ir buvusio mero siūlymą steigti naują romų kaimą, nes, jo manymu, Vilniaus romai jau seniai nėra tie, kurie vertėsi tradiciniais amatais, augino daržoves ar laikė arklius.

Narkotikai ir neraštingumas

Didžiosios taboro problemos – narkotikai bei jų platinimas ir neraštingumas.

„Mes kaip visuomenė neužtikriname, kad tabore neliktų neraštingų žmonių, o tai yra viena didžiausių problemų, nes tuomet integracija nevyksta, tie žmonės negali įsidarbinti ir t.t. Todėl ir yra vienintelis būdas užsidirbti – platinti narkotikus, nes, nors rizika didelė, užsidirbti irgi galima. Tie, kurie įgyja išsilavinimą, profesiją, kraustosi iš taboro su dideliu noru ir entuziazmu“, – kalbėjo vicemeras.

Būsimąjį planą, kurį siūlo G.Paluckas, turėtų įgyvendinti ne viena institucija – jėgas privalėtų suvienyti savivaldybė, Policijos departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir net Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija.

Pirmasis būsimojo plano žingsnis – būtent narkotikų pasiūlos mažinimas. Ši našta dar stipriau užgultų policijos pareigūnus, kurie ir dabar gaudo narkotikų tiekėjus, platintojus, ardo tiekimo tinklus.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kratos Vilniaus čigonų tabore
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Kratos Vilniaus romų tabore

Nori grąžinti metadono programą

Antrasis žingsnis: paklausos mažinimas. Pasak G.Palucko, reikėtų atgaivinti būtent romų taborą lankantiems narkomanams anksčiau taikytą metadono programą.

Policijos departamento teigimu, ši programa veikė, romų taboro apylinkėse sugauti narkomanai gaudavo specialią pažymą ir su ja galėjo važiuoti į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, ten būdavo įrašomi į metadono programą. Skaičiuota, kad į taborą negrįždavo net 70 proc. šių narkomanų, bet programa buvo sustabdyta.

Kuo mažiau laiko vaikai praleidžia tabore, tuo geriau, – įsitikinęs G.Paluckas.

Tolesnis, trečiasis, žingsnis būtų skatinti romus mokytis, nes išsilavinę, turintys profesiją romai nelieka gyventi tabore.

Pagrindinis šio žingsnio uždavinys, anot G.Palucko, yra užtikrinti, kad romų vaikai ateitų į pamokas ir liktų po pamokų neformaliajam ugdymui. „Kuo mažiau laiko vaikai praleidžia tabore, tuo geriau“, – įsitikinęs vicemeras.

Socialinė integracija taip pat ne mažiau svarbi. Tabore gyventi nebenorintys romai susiduria su kita problema – darbo ir nauja gyvenamoji vieta. Čia pasitarnauti galėtų užimtumo programos, dotuojamos valstybės ar savivaldybės. Dirbantys romai gautų pajamų, o kartu ir formuotų reikalingus darbo įgūdžius ir kultūrą.

Neleis taborui plėstis

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Gintautas Paluckas
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Gintautas Paluckas

Paskutinė pakopa – kontroliuojama paties taboro plėtra. Čia prie socialine veikla užsiimančių institucijų prisijungti turėtų ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija. Ji padėtų kontroliuoti, kad nelegalių statinių tabore neliktų ir nekiltų nauji. O šeimos su vaikais būtų aprūpintos savivaldybės būstu.

Kol kas sudėliotos tik šios programos gairės, bet G.Paluckas pasiryžęs ją pradėti įgyvendinti kuo skubiau. Svarbiausia, kad būtų taikomos visos penkios priemonės vienu metu, kitaip programa neveiks.

Programų, ką daryti su romų taboru, jau būta ne viena. G.Paluckas ir pats jau yra pridėjęs savo ranka prie tokios, tik tuomet dirbo Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriumi. 2008-ųjų spalį prabilta, kad reikia romus išskirstyti po miestą ir nugriauti jų nelegalias pašiūres. Praėjo beveik septyneri metai, o problemą tenka spręsti iš naujo.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min