Dalinimasis verbomis prasidėjo vangokai. Reklaminiuose skelbimuose numatyta renginio pradžia vėlavo beveik valandą. Vėliau aikštelėje šalia tilto atsirado lauko kavinukė su staleliais ir gėlėmis, kurioje buvo galima gauti sriubos ir arbatos. O aplink išdėlioti įvairiaspalviai margučiai visiems priminė artėjančias šv.Velykas.
Renginyje dalyvavo interaktyvaus meno atstovai iš „Artotekos“ . Jų palapinėje buvo galima išmokti daryti aitvarus. Tam nereikėjo nei specialių žinių, nei priemonių – viskuo aprūpino „Artoteka“.
Taip pat buvo galima susipažinti su partizanine sodininkyste. Bet kuris renginio dalyvis galėjo gauti „sėklų bombą“. Šį rutuliuką įmetus į norimą vietą, pavyzdžiui, kaimyno sodą, po lietaus iš jo išaugs kažkokie augalai (garstyčios, saulėgrąžos ir pan.).
Vyko ir vaikiškų drabužėlių mainai. Kaip teigė renginio organizatorė, daugelis tėvėlių mieliau dovanojo nei mainėsi drabužiais. Praeiviai ir dalyviai turėjo galimybę pasiklausyti muzikos, pajausti tikrą pavasarinę nuotaiką.
„Šis renginys man primena pavasarį. Atgimimą po ilgos žiemos. Gal ir žmonių tiek nedaug, todėl, kad dar ne visi pabudo,“ – savo įspūdžiais dalinosi viena iš pirmųjų renginio dalyvių, verbomis papuošusi Vingio parko tiltą.
Nors pagrindinis tikslas buvo surinkti senas verbas ir jomis papuošti tiltą, tik nedaugelis žmonių jas atnešė. Vis dėlto buvo ir tokių, kurie tikisi, kad tokia tradicija ilgainiui prigis ir dalyvių atsiras kur kas daugiau nei šį kartą.
