Į pasitarimo darbotvarkę buvo įtraukti klausimai, kuriais siekiama, kad nebūtų ribojama darbo dienos trukmė, o tik bendras savaitės ar paros darbo laikas, netrumpinti naktinio darbo laiko bei atsisakyti privalomo išankstinio darbo grafiko derinimo, o viršvalandžius skirstyti į imamus darbuotojo ir darbdavio prašymu – t. y. leisti darbuotojui dirbti viršvalandžius parašius prašymą.
Profsąjungos nereikalingos?
„Šiandien priimtas darbo santykių liberalizavimas leis darbdaviui greičiau spręsti problemas ir būti lankstesniam įgyvendinant kontraktus. Dabar reikalaujama, kad darbo grafikas būtų pateiktas prieš dvi savaites“, – po pasitarimo žurnalistams teigė Investicijų forumo atstovė Rūta Skyrienė.
Jos teigimu, Lietuva smarkiai atsilieka nuo kitų Europos šalių darbo santykių liberalumo atžvilgiu – esą per daug galių suteikiama kolektyvinei sutarčiai, o Darbo kodekse numatomi pernalyg griežti reikalavimai darbdaviui. Dėl šių priežasčių, anot jos, kenčia tiek darbuotojai, tiek darbdaviai.
„Nesuprantu, kam dabar reikalingos profsąjungos. Darbo kodekse kartelė iškelta labai aukštai ir kolektyvinėje sutartyje galima susitarti tik dėl blogesnių sąlygų darbuotojui. Tai kam tada reikalinga profsąjunga, jei ji gali susitarti tik dėl prastesnių sąlygų? Jei valstybė Darbo kodekse nustatytų minimalius reikalavimus darbdaviui, tada profsąjungos galėtų pasitelkusios savo derybinius sugebėjimus spausti darbdavius taikyti jų sąlygas, nes šiuo atveju yra taip, kad profesinės sąjungos reikalingos darbdaviui – per jas jis kolektyvine sutartimi gali tartis dėl darbuotojams nepalankesnių darbo sąlygų“, – aiškino R.Skyrienė.
Siekia greitesnių sprendimų
Ji teigė, kad darbdaviai spaus Vyriausybę, kad būtų sumažinta kolektyvinių sutarčių reikšmė, panaikinamos vienoms ar kitoms darbuotojų grupėms, pvz., auginantiems mažamečius vaikus ar esantiems netoli pensinio amžiaus, išimtys dėl atleidimo iš darbo ar įspėjimo – esą tai būtų naudinga ir darbuotojui, nes darbdavys lengviau priimtų į darbą nesukdamas galvos dėl sudėtingesnio atleidimo.
„Dabar net suėjus pensiniam amžiui, žmogaus negali atleisti – tai nėra pagrindas. Tu turi jam sumokėti išeitinę – o kodėl negalėtų būti taip, kad atėjus pensiniam amžiui galima būtų padėkoti, išmokėti premiją ir atsisveikinti. O jei žmogus vertingas – tai jo neatleisti, tegul tik dirba“, – šnekėjo verslininkų atstovė.
Jautriais klausimais neskubama
„Visada sakiau ir sakysiu, kad darbo santykiai yra labai socialiai jautrus klausimas, o tokius klausimus reikia derinti“, – paklaustas, kodėl pritarta tik daliai su darbo rinkos liberalizavimo santykiais susijusių klausimų, teigė ūkio ministras Dainius Kreivys.
Jis pabrėžė, kad iš viso šiandien Vyriausybės pasitarime pritarta 41 teisės akto, gerinančio verslo aplinką, rengimui. Numatoma, kad bus panaikinamos licenzijos antspaudų gamybai, priešgaisrinės įrangos gamybai, bankroto ir restruktūrizavimo paslaugoms, netauriųjų metalų laužo supirkimui; nuo delspinigių mokėjimo bus atleisti verslo subjektai, kuriems skolinga valstybė, PVM mokesčių permokos bus grąžinamos ne vėliau nei per 5 darbo dienas, įstatinis naujos UAB kapitalas mažinamas iki 1000 Lt vietoj 10 000 Lt.
