Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 28d. 09:00

Verslo grupei slapta talkinantys politikai daužo milijoninius valstybės projektus

S.Skvernelis, V.Vingrienė ir V.Poderys - aktyviausi LVŽ politikai, skleidę abejones dėl atliekų deginimo jėgainių 15min tyrimas
Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija / S.Skvernelis, V.Vingrienė ir V.Poderys – aktyviausi LVŽ politikai, skleidžiantys abejones dėl valstybinių jėgainių

Premjeras Saulius Skvernelis ir su juo susiję Seimo nariai jau kelerius metus bando stabdyti šimtamilijoninius Lietuvos valstybės projektus. To siekiantys politikai ignoruoja valstybės institucijų informaciją ir remiasi įmonės „Danpower Baltic“ lobistų argumentais ir šios verslo grupės apmokėtais tyrimais.

Nuo pat Seimo kadencijos pradžios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) aktyviai priešinasi valstybės įmonės „Lietuvos energija“ vystomiems projektams – Vilniuje ir Kaune statomoms kogeneracinėms jėgainėms, kuriose bus deginamos atliekos.

LVŽS atstovai viešai kalba, esą atliekų deginimas nuodys gyventojus, esą gali pritrūkti deginimui tinkamų atliekų, esą naujųjų jėgainių pagaminta šiluma bus perteklinė, esą projektai – korupciniai.

Remdamasis šiais argumentais, premjeras S.Skvernelis svarsto atsisakyti valstybinių jėgainių arba mažinti jų galią. Lietuvai tai atneštų šimtus milijonų nuostolių, valstybė patirtų reputacinę žalą, reiktų grąžinti milijoninę europinę paramą, bet tokie sprendimai būtų itin naudingi privačiai energetikos įmonei „Danpower Baltic“.

15min surinkta medžiaga rodo, kad abejones dėl strateginių valstybės projektų skleidžiantys politikai kalba būtent „Danpower Baltic“ argumentais.

Suprasti akimirksniu

  • LVŽS jau kelerius metus skleidžia abejones dėl strateginių valstybės projektų
  • Abejojama „Lietuvos energijos“ atliekų deginimo jėgainėmis Vilniuje ir Kaune
  • Politikai svarsto, kad ateityje šioms jėgainėms gali pritrūkti degintinų atliekų
  • Atsakinga institucija – Aplinkos ministerija kartoja – atliekų užteks
  • LVŽS politikai remiasi ne valstybės, bet įmonės „Danpower Baltic“ argumentais
  • Ši įmonė yra suinteresuota, kad valstybinės jėgainės nebūtų pastatytos
  • Jeigu projektai būtų nutraukti, Lietuva patirtų šimtus milijonų nuostolių

Pavyzdžiui, LVŽS parlamentarė Virginija Vingrienė iš Seimo tribūnos kritikavo valstybines atliekų deginimo jėgaines, ištardama tokį palyginimą: „Afrika neinvestavo į laidinius telefonus, į laidų tiesimą, o perėjo prie mobiliojo ryšio.“

Tačiau šiuos žodžius sugalvojo ne ji pati. Anksčiau Seime juos pasakė neregistruotas lobistas Martynas Nagevičius, kuris atstovauja ir „Danpower Baltic“ interesams.

„Mes pasikalbam su juo kartais kaip su ekspertu“, – 15min sakė Virginija Vingrienė.

„Danpower Baltic“ atstovai pasikalbėdavo ir su kitu LVŽS politiku Virgilijumi Poderiu. Po vieno iš tokių pokalbių jo vadovaujama Seimo Energetikos komisija pasiūlė svarstyti galimybę atsisakyti valstybinės Kauno kogeneracinės jėgainės. Pagrindinis argumentas – neaišku, ar užteks deginimui tinkamų atliekų, nors politikai buvo gavę raštišką specialistų patikinimą, kad atliekų užteks.

Tačiau abejones skleidžiantys Seimo nariai rėmėsi ne valstybės specialistais, o kitais šaltiniais. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto atliktu tyrimu. Liko nutylėta, kad tą tyrimą užsakė ir apmokėjo „Danpower Baltic“, o jo rezultatus sukritikavo to paties universiteto mokslininkai.

Pabrėžiame – šis žurnalistinis tyrimas yra ne apie degintinų atliekų kiekius ir ne apie kogeneracines jėgaines. Šio žurnalistinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kuo remiasi LVŽS atstovai, bandantys stabdyti strateginius valstybės projektus.

Surinkti duomenys rodo, kad politikai remiasi suinteresuotos verslo grupės „Danpower Baltic“ argumentais. 15min tyrimas atskleidžia nematomą verslo grupės įtaką politikams.

Susirūpinę dėl naštos gyventojams

Ši istorija sukasi apie du strateginius valstybės projektus – „Lietuvos energijos“ statomas Vilniaus ir Kauno kogeneracines jėgaines. Abu projektus pradėjo Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė ir pripažino juos valstybei svarbiais.

Apibendrintai galima teigti, jog abiejose jėgainėse bus deginamos atliekos ir taip gaminama elektra bei šiluma. Tai abiejuose didmiesčiuose turėtų išspręsti atliekų tvarkymo problemas, be to, leistų sumažinti šilumos kainą ir pasigaminti daugiau vietinės elektros energijos, nedidinant jos kainos.

Projektai panašūs, bet yra ir svarbių skirtumų.

Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje atskiruose katiluose bus deginamos komunalinės atliekos ir biokuras. Šis projektas gavo Europos Komisijos paramą – apie 140 mln. eurų.

O štai Kauno kogeneracinėje jėgainėje bus deginamos ne tik komunalinės, bet ir pramoninės atliekos bei dumblas, todėl projektas negalėjo pretenduoti į europinę paramą. Jam valstybė yra gavusi 120 mln. eurų paskolą iš „Swedbank“. Jėgainė statoma kartu su atrinktu privačiu investuotoju – 49 proc. akcijų valdo suomių bendrovė „Fortum Heat Lietuva“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos

Svarbu paminėti, kad pagrindinis valstybinių projektų konkurentas yra privati įmonė „Danpower Baltic“. Jie – didžiausi privatūs šilumos gamintojai. Pusę šios bendrovės akcijų valdo verslininkai Artūras Rakauskas, Augustinas Rakauskas, Alvydas Žabolis, o likusią dalį – Vokietijos energetikos koncernas „Danpower GmbH“.

Ši verslo grupė turi šilumos katilinių abiejuose didmiesčiuose, Vilniuje ir Kaune, kur vystomi ir valstybiniai projektai. „Danpower Baltic“ yra nereguliuojamas šilumos gamintojas, todėl abiejuose didmiesčiuose šilumą gali pardavinėti už gerą kainą. Bet verslininkų padėtis pasikeistų, jeigu valstybė pastatytų savo kogeneracines jėgaines – šilumos kaina sumažėtų, padidėtų konkurencija ir tai darytų įtaką „Danpower Baltic“ pelnui.

Paprastai tariant, ši verslo grupė yra tiesiogiai suinteresuota, kad valstybė apsigalvotų dėl Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių.

„Danpower Baltic“ generalinis direktorius Artūras Kliukevičius 15min teigė, kad valstybiniai projektai jiems nekelia konkurencinės grėsmės. Įmonei nerimą kelia tik tai, kad „ekonominės klaidos šiuose projektuose gali lemti tai, kad jų išlaikymo kaštai ateityje kris ant gyventojų pečių“. Visą jo komentarą galite rasti čia.

Siekdama savo tikslų „Danpower Baltic“ verslo grupė naudojo įvairias priemones. Pirma, teisines – jie bandė stabdyti valstybės projektus įvairiuose teisminiuose ginčuose. Antra, „Danpower Baltic“ per savo lobistus veikė politikus.

Jų lobistai kartoja tris pagrindinius argumentus: 1) valstybės statomoms jėgainėms gali pritrūkti deginimui tinkamų atliekų; 2) valstybinės kogeneracinės jėgainės yra per didelės; 3) valstybė turėtų atsisakyti vieno iš dviejų projektų – Vilniaus arba Kauno.

Štai ką „Danpower Baltic“ atstovai rašė asmeniniame laiške premjerui Sauliui Skverneliui: „Daug kartų bendraudami su „Lietuvos energijos“ valdyba bandėme paaiškinti, kad Kaune ir Vilniuje projektuojamos atliekų ir biokuro deginimo jėgainės yra per didelės. Mūsų nuomone, atliekų kiekiai nėra pakankami deginti abiejuose miestuose planuojamose deginimo jėgainėse.“

Regis, premjeras S.Skvernelis ir jo politiniai bendražygiai „Danpower Baltic“ argumentus išgirdo.

Ignoruoja pareigūnus ir skleidžia abejones

LVŽS politikai valstybinėmis kogeneracinėmis jėgainėmis aktyviai susidomėjo 2016-ųjų rudenį, vykstant Seimo rinkimams.

Tų metų rugsėjį grupė rinkimuose dalyvaujančių parlamentarų (vėliau 4 iš 5 tapo LVŽS atstovais) teikė pataisą, jog atliekų deginimo jėgainės būtų statomos ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Pataisą sukritikavo Seimo teisininkai, mat tokiu atveju Lietuvoje surasti jėgainių statybai tinkamą vietą būtų neįmanoma.

Jau kitą dieną LVŽS atstovai surengė protestą prie Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų aikštelės. Plakatus laikė būsimi Seimo nariai Virginija Vingrienė, Vytautas Bakas ir dabartinis aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų pradžios ceremonija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų pradžios ceremonija

Rudenį LVŽS laimėjo rinkimus, subūrė Seimo valdančiąją daugumą ir ėmėsi „Lietuvos energijos“ projektų.

Pirmiausiai, praėjus mėnesiui nuo kadencijos pradžios, šį klausimą iškėlė Seimo Energetikos komisija, vadovaujama LVŽS atstovo V.Poderio. 15min perklausė visų susijusių posėdžių garso įrašus. Galima teigti, jog ten politikai daugiausia aiškinosi, ar ateityje valstybės jėgainėms užteks deginimui tinkamų atliekų.

Po trijų posėdžių – 2017-ųjų vasarį – Energetikos komisija paskelbė savo išvadą. Jos esmė – Vyriausybei pasiūlyta „svarstyti galimybę statyti vieną atliekų deginimo jėgainę Lietuvoje, pasirenkant Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą, atsisakant Kauno kogeneracinės jėgainės projekto“.

Taigi Seimo nariai siūlė atsisakyti šimtamilijoninio projekto Kaune. Kodėl? Politikams kilo abejonių dėl deginimui tinkamų atliekų kiekio – esą ateityje jų gali pritrūkti.

Ir štai svarbus dalykas: Energetikos komisijos posėdžiuose valstybės specialistai visada tvirtino – atliekų užteks. Seimo nariai turėjo oficialią informaciją, bet ją ignoravo. Priešingus dalykus – kad atliekų neužteks – teigė suinteresuotos įmonės „Danpower Baltic“ lobistai. Galiausiai politikai pasiūlė svarstyti šiai verslo grupei nenaudingo valstybės projekto stabdymą.

Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija/V.Poderys daug kartų teigė, kad nėra aiškių degintinų atliekų skaičių, kyla abejonių dėl jų kiekio, nors Aplinkos ministerija ne kartą jį informavo, kad degintinų atliekų užteks
Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija/V.Poderys daug kartų teigė, kad nėra aiškių degintinų atliekų skaičių, kyla abejonių dėl jų kiekio, nors Aplinkos ministerija ne kartą jį informavo, kad degintinų atliekų užteks

Jau pirmajame Energetikos komisijos posėdyje – 2016-ųjų gruodį – tuometis Atliekų departamento vadovas (dabartinis aplinkos viceministras) Dalius Krinickas nedviprasmiškai pasakė, kad atliekų valstybiniams projektams užteks. Jis pabrėžė, kad reikia skaičiuoti ne tik komunalines, bet ir pramonines atliekas, be to, neperdirbamas pakuotes ir dumblą. Visa tai bus deginama Kaune.

Išgirdęs tokį atsakymą, Seimo narys V.Poderys paragino Atliekų departamento vadovą „spekuliatyviai be jokios atsakomybės pasamprotauti“, tai ar tikrai užteks tų atliekų?

„Spekuliatyviai jeigu žiūrėtume, atliekų mes turėsim ką deginti, – pakartojo D.Krinickas. Jis teigė, kad ateityje komunalinių atliekų kiekiui įtaką darys jų perdirbimas. – Tai tas turės įtakos komunalinių atliekų kiekiui. Bet <...> kalbant apie visumą, tai yra gamybinės atliekos, nuotekų dumblas, biokuras.“

Po kelių savaičių Seimo nariai gavo oficialų Aplinkos ministerijos raštą, kuriame buvo pateikti duomenys apie prognozuojamus degintinų atliekų kiekius. Dokumente aiškiai parašyta, kad ir ateityje „Lietuvos energijos“ jėgainėms užteks degintinų atliekų.

Svarbu pažymėti, kad vėliau Aplinkos ministerija skaičius patikslino, bet pagrindinė išvada niekada nesikeitė – deginimui tinkamų atliekų užteks. Taip Aplinkos ministerija tvirtina iki šiol.

Kyla klausimas: tai kodėl Seimo nariai kėlė idėją atsisakyti šimtamilijoninio valstybės projekto – Kauno kogeneracinės jėgainės?

Aplinkos ministerija dar 2017 metų sausio mėnesį Seimo narius informavo, kad degintinų atliekų užteks
Aplinkos ministerija dar 2017 metų sausio mėnesį Seimo narius informavo, kad degintinų atliekų užteks

Dabar Energetikos komisijos vadovas V.Poderys tikina, esą valstybės pareigūnų informacija buvusi prieštaringa. Esą tuometis aplinkos viceministras Mindaugas Gudas politikams sakęs kitaip – esą jis tvirtinęs, kad ateityje degintinų atliekų neužteks.

Bet tai nėra tiesa.

Aplinkos viceministras M.Gudas posėdžiuose aiškino, jog vien tik komunalinių atliekų valstybės projektams neužteks. Tai tiesa. Bet Kauno jėgainė degins ir pramonines atliekas bei dumblą. Aplinkos ministerija visuomet teigė, kad viską susumavus degintinų atliekų užteks.

Apibendrinant: Seimo nariai nuo pradžių turėjo atsakingų valstybės pareigūnų informaciją, kad degintinų atliekų užteks visiems valstybės projektams, tačiau LVŽS politikai iki šiol skleidžia abejones. Jie kalba ne institucijų, o suinteresuotų verslininkų – įmonės „Danpower Baltic“ – argumentais, jų lobistų žodžiais ir raštais.

Tiek verslininkų raštuose politikams, tiek politikų išvadoje yra vienas bendras dalykas – jie siūlė Vyriausybei svarstyti strateginio valstybės projekto nutraukimą.

Pataisos – prieš valstybės projektus

Klausimą dėl degintinų atliekų kiekio svarstė ir Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, vadovaujamas kito LVŽS nario Kęstučio Mažeikos. 15min perklausė posėdžių garso įrašus. Ten buvo kartojami panašūs argumentai kaip ir Energetikos komisijoje, tačiau būta ir naujų dalykų.

Pirma, LVŽS politikai ištraukė pusantrų metų stalčiuose laikytą pataisą, draudžiančią atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei 20 kilometrų nuo gyvenamųjų vietovių. Šio klausimo vėl imtasi 2018-ųjų kovą, kai S.Skvernelio Vyriausybė pradėjo derėtis su įmone „Danpower Baltic“ dėl taikos sutarties.

Antra, LVŽS atstovė V.Vingrienė registravo kitą pataisą, susijusią su valstybės statomomis jėgainėmis – ji pasiūlė riboti deginamų atliekų kiekį iki 500 tūkst. tonų per metus. Toks ribojimas galimai priverstų valstybę atsisakyti vieno iš projektų. Pati V.Vingrienė neslepia to ir siekianti.

Balsavimai Seime dėl šių pataisų parodė bendrą LVŽS frakcijos poziciją. Dauguma posėdžiuose dalyvavusių „valstiečių“ per pateikimą pritarė visiems įstatymams, ribosiantiems atliekų deginimo jėgaines.

Svarbu pažymėti, jog įprastai naujos įstatymų pataisos nėra taikomos atgaline data, todėl lyg ir neturėtų liesti jau statomų „Lietuvos energijos“ kogeneracinių jėgainių. Tačiau LVŽS politikai savo pataisoje paliko išimtį – Vyriausybė galėtų pati apsispręsti, ką daryti su jau vykdomais projektais.

Seimo politikai puikiai žino, kad nutraukusi statybas, Lietuva patirtų didžiulių nuostolių. Tai prieš kelis mėnesius detaliai paaiškino finansų ministras Vilius Šapoka, kalbėjęs Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Apie tai jis teigė informavęs ir premjerą S.Skvernelį.

„Tiesiog be jokių emocijų, be jokių politinių naratyvų. Tiesioginiai nuostoliai būtų jau dabar 122 mln. eurų Vilniaus atveju, 135 mln. eurų Kauno atveju. <...> Europos Komisijai – kadangi dalis lėšų jau yra gauta – iš karto reikėtų tas deklaruotas išlaidas grąžinti; tai yra 14,3 mln. eurų. Ir, žinoma, reputacinė žala <...>, tai aš nenoriu prognozuoti, kas atsitiktų, jeigu pačias garsiausias Vokietijos, Prancūzijos įmones... su įmonėmis reikės nutraukti sutartis“, – sakė V.Šapoka.

Išklausiusi finansų ministro pranešimo apie galimus milijoninius nuostolius, Seimo narė V.Vingrienė ištarė: „Žiūrėkime į priekį.“

Išklausiusi finansų ministro Viliaus Šapokos pranešimo, kad sustabdžiusi kogeneracinių jėgainių statybas Lietuva patirtų šimtus milijonų nuostolių, Seimo narė V.Vingrienė ištarė: „Žiūrėkime į priekį.“

Interpretavo Europos Komisijos poziciją

Premjeras S.Skvernelis ir kiti LVŽS politikai vis dar abejoja strateginiais valstybės projektais. Vienas iš dažniausiai jų naudojamų argumentų – abejonių dėl „Lietuvos energijos“ projektų kilo ir Europos Komisijai.

Ir tikrai Europos Komisija pastebėjo, kad pagal žiedinės ekonomikos planą, Lietuva 2030-aisiais turėtų perdirbti 65 proc. savo komunalinių atliekų (šis planas pavėlintas). Briuselyje suabejota, ar šis tikslas bus pasiektas, jeigu Lietuva pastatys dvi kogeneracines jėgaines ir degins apie 30 proc. savo komunalinių atliekų – taip gali atsirasti komunalinių atliekų deginimo pertekliniai pajėgumai.

Svarbu pabrėžti: Europos Komisija vertino vien tik komunalinių atliekų kiekius, tačiau LVŽS politikai šią poziciją interpretavo tarsi nurodymą Lietuvai nutraukti vieną iš valstybės projektų.

„Mes turime deginti mažiau nei 30 proc. Ką kritikavo ir Europos Komisija. Kaip jūs sugebėjote įrodyti Europos Komisijai Kauno jėgainės reikalingumą? Europos Komisija gal nuolaidą padarė“, – kalbėjo V.Vingrienė.

15min turimi raštai ir Seimo posėdžių stenogramos rodo, jog panašią informaciją apie Europos Komisijos poziciją politikams teikė verslo lobistai ir Nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija, atstovaujanti ir „Danpower Baltic“ interesams.

Tačiau atsakingų valstybės institucijų atstovai neigė dažnai kartojamus žodžius, esą Europos Komisija suabejojo Kauno atliekų deginimo jėgainės reikalingumu.

„Europos Komisijos du komisarai pasakė, kad jie nėra priėmę pozicijos oficialios dėl Kauno deginimo įrenginių. <...> Tokio prieštaravimo oficialaus, kad nestatykite ir mes prieštaraujam, tokios pozicijos nėra iš Komisijos“, – politikams aiškino aplinkos viceministras D.Krinickas. Jis pabrėžė, kad degintinų atliekų prognozės visada buvo skaičiuojamos remiantis į žiedinės ekonomikos tikslus.

Kauno kogeneracinė elektrinė
Kauno kogeneracinė elektrinė

Remiasi „Danpower Baltic“ apmokėtu tyrimu

Kitas svarbus šaltinis, kuo remiasi abejones skleidžiantys LVŽS politikai, yra privačių įmonių atliktos studijos apie atliekas. Per šią kadenciją Seimo nariams buvo pristatyti keli tokie privatūs tyrimai.

1) Savo studiją apie atliekų perdirbimą Seime pristatė įmonė „Ekokonsultacijos“. Jos atstovė Inga Muliuolė politikams sakė, kad „studijos kontekstas kitas“, mat jie tyrinėjo atliekų perdirbimo padėtį Lietuvoje. Ne deginimą.

Kai kurie politikai ir lobistai rėmėsi šios studijos rezultatais tvirtindami, esą valstybės jėgainėms neužteks degintinų atliekų. Tačiau ją sukritikavo aplinkos ministras Kęstutis Navickas, nes tyrėjai „pasiėmė vienų metų statistiką“ ir vertino vien tik komunalines atliekas.

Be to, pati įmonė „Ekokonsultacijos“ nurodė, kad studija iki šiol nėra baigta.

„Kiek glumina tai, kad lobistai remiasi studija, kurios dar nėra. Visa ši situacija panašėja į dviejų energetikos ekonominių grupuočių mūšį“, – 15min sakė „Ekokonsultacijų“ vadovė Lina Šleinotaitė-Budrienė.

Ji taip pat patvirtino, kad įmonė turi sutarčių su „Danpower Baltic“, bet jos nėra susijusios su minėtu tyrimu.

2) Seimo Energetikos komisijoje epizodiškai buvo kalbama ir apie tai, kaip keistųsi CO2 išmetimai, jeigu būtų pastatytos abi valstybinės jėgainės. Vėliau „Danpower Baltic“ užsakymu buvo atliktas tyrimas apie valstybinės Kauno kogeneracinės jėgainės įtaką CO2 išmetimams.

Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija/V.Vingrienė skleidė abejones dėl atliekų kiekio ir rėmėsi KTU tyrimu. Šį tyrimą užsakė su valstybe konkuruojantys verslininkai
Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija/V.Vingrienė skleidė abejones dėl atliekų kiekio ir rėmėsi KTU tyrimu. Šį tyrimą užsakė su valstybe konkuruojantys verslininkai

3) Bene daugiausia dėmesio Seime sulaukė Kauno technologijos universiteto (KTU) atliktas tyrimas apie atliekų kiekius. Jo išvadoje teigiama, kad ateityje valstybinėms jėgainėms gali pritrūkti degintinų atliekų.

KTU studija tapo „Danpower Baltic“ interesams atstovaujančių lobistų argumentu. Ši mokslininkų išvada skambėjo ir Energetikos komisijoje, ir Aplinkos apsaugos komitete, ir Seimo salėje.

„Įvertinus Kauno technologijos universiteto mokslininkų paskaičiavimus, po 2030 metų degintinų atliekų kiekis, tikėtina, bus ne didesnis kaip 430 tūkstančių tonų per metus. Tuo tarpu dabar statomų kogeneracinių jėgainių bendri pajėgumai siektų 615 tūkstančių tonų“, – prieš mėnesį iš tribūnos sakė LVŽS atstovė V.Vingrienė.

Tačiau nutylėti du svarbūs faktai. Pirma, šį KTU tyrimą užsakė ir apmokėjo „Danpower Baltic“. Tai 15min patvirtino universiteto administracija. Antra, KTU tyrimą viešai sukritikavo kitas universiteto mokslininkas.

„Kiek mes beskaičiuodavom įvairiais atvejais, tokios informacijos, kad turėtų pristigti atliekų, mums nesigaudavo“, – sakė profesorius Gintaras Denafas, dirbantis KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijų katedroje.

Tai dar vienas įrodymas, jog skleisdami abejones dėl strateginių valstybės projektų, LVŽS politikai rėmėsi ne atsakingomis institucijomis, bet „Danpower Baltic“ apmokėtais tyrimais.

Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija/Abejones dėl atliekų kiekio skleidžiančius politikus veikė suinteresuoto verslo lobistai
Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija/Abejones dėl atliekų kiekio skleidžiančius politikus veikė suinteresuoto verslo lobistai

Prabilo neregistruoto lobisto žodžiais

LVŽS atstovai apie valstybines kogeneracines jėgaines ne kartą kalbėjo ir su registruotais, ir su neregistruotais lobistais, atstovaujančiais „Danpower Baltic“ interesams.

Pavyzdžiui, V.Poderys per šią kadenciją su „Danpower Baltic“ interesų atstovais oficialiai susitiko penkis kartus.

„Apie neteisybę jų atstovai kalbėjo, – 15min apie susitikimus su „Danpower Baltic“ sakė V.Poderys. – Kad yra išstumiami iš rinkos. Per biurokratinius, per procesinius, per procedūrinius [veiksmus], ir kad jie negali konkurencinėmis sąlygomis konkuruoti su lygiagrečiai pradėtu valstybiniu projektu.“

Svarbu: po vieno iš tokių susitikimų V.Poderio vadovaujama Seimo Energetikos komisija be svarių argumentų priėmė „Danpower Baltic“ naudingą sprendimą – iškėlė idėją atsisakyti milijoninio valstybės projekto.

Paklaustas, apie ką tada kalbėjo su „Danpower Baltic“ atstovais, V.Poderys pats prabilo apie abejotiną išvadą: „Jeigu jūs klausiate, ar buvo derinamos išvados ar kas, tai tikrai ne. Tikrai ne. Absoliučiai. Niekada.“

Seimo narys V.Poderys yra „Danpower Baltic“ akcininko Alvydo Žabolio studijų laikų draugas. Politikas teigė ir dabar susitinkantis su verslininku A.Žaboliu, bet dėl jautrumo nekalbantis apie strateginius valstybės projektus.

V.Poderys pripažino apie valstybės projektus kalbėjęs ir su Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentu Martynu Nagevičiumi. Jis yra neregistruotas lobistas, atstovaujantis ir „Danpower Baltic“ interesams. Tačiau parlamentaro V.Poderio darbotvarkėje nėra oficialių įrašų apie susitikimus su M.Nagevičiumi. Kodėl?

„Turbūt dėl to, kad jisai čia, Seime, visada būna, labai vaikšto, ir čia gali tiesiog koridoriuje pasikalbėti, – 15min sakė V.Poderys. – Bet taip, kad organizuočiau oficialų susitikimą su juo, tai aš abejočiau.“

Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija/„Valstietė“ V.Vingrienė iš Seimo tribūnos kalbėjo neregistruoto lobisto žodžiais
Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija/„Valstietė“ V.Vingrienė iš Seimo tribūnos kalbėjo neregistruoto lobisto žodžiais

Su lobistu M.Nagevičiumi pasikalba ir LVŽS atstovė V.Vingrienė. Prieš mėnesį Seimo tribūnoje kritikuodama atliekų deginimo jėgaines, ji beveik pažodžiui pakartojo palyginimą, išgirstą būtent iš jo: „Afrika neinvestavo į laidinius telefonus, į laidų tiesimą, o perėjo prie mobiliojo ryšio.“

15min V.Vingrienė pripažino pasikalbanti su M.Nagevičiumi „karts nuo karto kaip su ekspertu“. Paklausta, kodėl savo darbotvarkėje nepažymi susitikimų su juo, politikė atsakė: „Būna, kad komitetų posėdžiuose mes persimetam vienu kitu žodžiu ir tiek.“

M.Nagevičiaus paklausėme, kodėl jis oficialiai neužsiregistruoja lobistu. Atsakė planuojąs tai padaryti ateityje.

„Taip, tas skaidrumas būtų gerai. Aišku, kol kas tai vis trikdo politikus. Nes jam kiekvieną kartą reikia ar registruoti, ar neregistruoti. Jeigu išgeri kavos su komiteto pirmininku, koks čia buvo lobizmas, jeigu mes pasišnekėjom šiaip apie politiką?“ – 15min kalbėjo M.Nagevičius.

„Danpower Baltic“ generalinis direktorius Artūras Kliukevičius atsiuntė sąrašą politikų ir valstybės pareigūnų, su kuriais verslo grupės atstovai susitiko per pastaruosius trejus metus. Tai – energetikos, aplinkos ministrai, viceministrai, patarėjai, prezidentūros atstovai.

„Ne kartą bandėme susitikti ir su dabartiniu premjeru, tačiau būdavome nukreipiami į Energetikos ministeriją“, – 15min rašė A.Kliukevičius. Tuo galima suabejoti.

Pats premjeras S.Skvernelis 15min pripažino, kad 2017-ųjų vasarį Vyriausybės rūmuose susitiko su vienu iš „Danpower Baltic“ akcininkų Artūru Rakausku. Premjeras teigė su juo bendravęs apie švietimą ir emigraciją. 15min paklaustas, ar su „Danpower Baltic“ akcininku kalbėjo apie valstybines atliekų deginimo jėgaines, S.Skvernelis į šį klausimą neatsakė.

Oficialioje premjero darbotvarkėje šis susitikimas nėra užfiksuotas.

Prabilo apie korupciją ir nuodijimą

Premjeras S.Skvernelis nuo pradžių yra aktyvus šios istorijos dalyvis. Viena vertus, jis nuosekliai kritikuoja atliekų deginimo jėgaines. Kita vertus, premjero požiūris dabar tapo itin griežtas.

Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija/S.Skvernelis suabejojo dėl degintinų atliekų kiekio, nors jo Vyriausybės aplinkos ministras tvirtina, kad degintinų atliekų užteks
Austėjos Usavičiūtės/15min iliustracija/S.Skvernelis suabejojo dėl degintinų atliekų kiekio, nors jo Vyriausybės aplinkos ministras tvirtina, kad degintinų atliekų užteks

Chronologine tvarka sudėjus visus S.Skvernelio pasisakymus, susidaro įspūdis, kad jo pozicija sugriežtėjo pasirašius taikos sutartį su „Danpower Baltic“. Būtent tada premjeras pareiškė, kad „Lietuvos energijos“ kogeneracinės jėgainės yra nuodijančios žmones ir korupciniai projektai, netgi prabilo apie galimybę projektus stabdyti.

Tai – susijusios temos.

Prieš kelis mėnesius S.Skvernelio Vyriausybė nutarė pasirašyti taikos sutartį, pagal kurią valstybė įsipareigojo iš „Danpower Baltic“ elektrinės Kaune pirkti elektros energiją didesne nei rinkos kaina. Per dvylika metų iš valstybės biudžeto įmonei bus sumokėta apie 18–25 mln. eurų. Už tai verslininkai žada atsiimti savo ieškinius prieš valstybę. Taip pat ir dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės.

Galima sakyti, šie valstybės biudžeto milijonai sudarys itin geras sąlygas „Danpower Baltic“ konkuruoti su kitais šilumos gamintojais Kaune. Tarp jų ir su dar nepastatyta valstybine Kauno kogeneracine jėgaine.

Dėl Vilniaus projekto buvo priimtas kitoks sprendimas. Prieš kelias savaites S.Skvernelis susitiko su „Lietuvos energijos“ vadovu Dariumi Maikštėnu. Susitikimo metu buvo kalbama apie galimybę Vilniuje deginti mažiau atliekų. Jeigu taip išties bus padaryta, tai bus itin naudinga „Danpower Baltic“.

Šiuo laiku premjeras S.Skvernelis nerado laiko atsakyti į didžiąją dalį 15min pateiktų klausimų. Jo patarėjas Tomas Beržinskas raštu atsakė, kad jokie lobistai nedarė įtakos Vyriausybės vadovui.

„Kryptingi Jūsų mėginimai susieti premjero požiūrį–pastabas dėl kogeneracinių jėgainių su „suinteresuotais verslo lobistais“, taip pat Seimo nariu Artūru Skardžiumi yra nekorektiški, o svarbiausia – neturi nieko bendro su tikrove. Premjero pozicijos ir požiūrio niekaip neįtakoja nei „suinteresuoti“, nei nesuinteresuoti „verslo lobistai“ ar kiti verslo atstovai“, – rašė T.Beržinskas.

Šią savaitę portalui delfi.lt premjeras S.Skvernelis sakė ir toliau abejojantis Aplinkos ministerijos atliktais atliekų skaičiavimais. Jis svarstė galimybę atlikti naujus tyrimus.

Premjeras viešai teigė, jog anksčiau Aplinkos ministerijos pareigūnams galėjo būti daromas spaudimas dėl atliekų kiekių.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas 15min paneigė tokias kalbas. Jis pakartojo tai, ką jo pareigūnai kartojo kelerius metus – pagal Aplinkos ministerijos turimus skaičius, deginimui tinkamų atliekų kiekis bus pakankamas.

Tačiau LVŽS politikai ir toliau kalba „Danpower Baltic“ atstovų žodžiais.

15min tęs tyrimą apie verslo įtaką politikams.


Apie tyrimą ir šaltinius

Šį žurnalistinį tyrimą atliko 15min tyrimų skyriaus žurnalistai Dovydas Pancerovas, Birutė Davidonytė, Šarūnas Černiauskas ir praktiką atliekanti Minerva Schools at KGI studentė Kornelija Ukolovaitė.

Tyrimas atliktas reaguojant į premjero Sauliaus Skvernelio pasakymą, kad valstybės įmonės „Lietuvos energija“ statomos atliekų deginimo jėgainės yra nuodijančios žmones ir korupciniai projektai.

Šio tyrimo pagrindiniai šaltiniai yra Seimo Energetikos komisijos ir Aplinkos apsaugos komiteto posėdžių garso įrašai. Taip pat politikams pateikti dokumentai: Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos informacija, „Lietuvos energijos“ paaiškinimai, KTU studija apie atliekų kiekius, gyventojų skundai.

Nagrinėjome žiniasklaidos pranešimus, viešus politikų pasisakymus, Europos Komisijos laiškus Lietuvos institucijoms, susijusių įstatymų pataisas, Vyriausybės nutarimus, teismų sprendimus. Tyrime naudojome konfidencialius (asmeninius) laiškus premjerui S.Skverneliui.

Atliekant žurnalistinį tyrimą bendravome su premjeru S.Skverneliu ir jo atstovais (jis į daugelį klausimų neatsakė), aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, Seimo Energetikos komisijos pirmininku Virgilijumi Poderiu, Seimo nare Virginija Vingriene, Seimo nariu Artūru Skardžiumi, energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu, finansų ministru Viliumi Šapoka, Ūkio ministerija, KTU, buvusiu premjero patarėju Tomu Garasimavičiumi, buvusiu „Lietuvos energijos“ vadovu Daliumi Misiūnu, neregistruotu lobistu Martynu Nagevičiumi, „Ekokonsultacijų“ vadove Lina Šleinotaite-Budriene, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, „Danpower Baltic“ atstovais, Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min