Sausio mėn. 14 procentų gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 26 procentai – kad pablogėjo, 60 procentų – kad nepasikeitė (gruodžio mėn. – atitinkamai 15, 26 ir 59 proc.).
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, kaip ir praėjusį mėnesį, 21 procentas gyventojų tikėjosi, kad ji pagerės, 18 procentų manė, kad suprastės, o 55 procentai gyventojų nuomone, jų namų ūkio finansinė padėtis artimiausiais metais nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 28 procentai gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, tiek pat jų (28 proc.) – kad pablogėjo, 44 procentai – kad nepasikeitė (gruodžio mėn. – atitinkamai 24, 31 ir 44 proc.). Žvelgdami į ateitį, 32 procentai gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 23 procentai – kad pablogės, o 40 procentų prognozavo, kad padėtis išliks tokia pati (gruodžio mėn. – atitinkamai 31, 22 ir 42 proc.).
Dauguma lietuvių nesitiki sutaupyti
Sausio mėn. 21 procentas gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 35 procentai prognozavo, kad jis augs (gruodžio mėn. – atitinkamai 20 ir 39 proc.).
Savo galimybes nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių gyventojai vertino šiek tiek pesimistiškiau nei gruodžio mėn.: gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis nepasikeitė (36 proc.), o nesitikinčių nors kiek sutaupyti padaugėjo nuo 61 iki 62 procentų.
Kaimas optimizmu nešvyti
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime sausio mėnesį skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis sudarė minus 8, o kaime – minus 11. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, o kaime sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Kaimo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis sumažėjo nuo 38 iki 30 procentų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą, dalis padidėjo nuo 15 iki 17 procentų.
Miesto gyventojų vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą lėmė optimistiškesnis bedarbių skaičiaus kitimo ir galimybės nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių perspektyvų vertinimas: gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą dalis sumažėjo nuo 38 iki 33 procentų, o besitikinčių nors kiek sutaupyti, dalis padidėjo nuo 35 iki 39 procentų.
Kaimo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis sumažėjo nuo 38 iki 30 procentų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą, dalis padidėjo nuo 15 iki 17 procentų.
Per metus (2014 m. sausio mėn., palyginti su 2013 m. sausio mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 6 procentiniais punktais. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai geriau vertino galimybės nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių ir savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas. Gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti – padaugėjo nuo 27 iki 36 procentų, o manančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerės, dalis padidėjo nuo 16 iki 21 procento.
Taip pat mažiau gyventojų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesių – gyventojų dalis, mananti, kad bedarbių skaičius augs, sumažėjo nuo 45 iki 35 procentų.
Gyventojų nuomonė apie galimus šalies ekonominės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, nepasikeitė.
Vartotojų nuomonių tyrimas atliekamas kiekvieno mėnesio 1–15 dienomis, apklausiant 1 200 atsitiktinai iš Lietuvos gyventojų registro atrinktų respondentų.
