15min be reklamos
2022 11 30, 15:22 Atnaujinta 2022 11 30, 16:39

Viceministras: apie avariją Astravo AE perspėjančių sistemų įsigyta, laukiama jų tiekimo

Lietuva jau įsigijo perspėjimo sirenų, kurios bus sumontuotos Astravo atominės elektrinės (AE) galimo poveikio 100 kilometrų zonoje, o Vilniuje bus įrengta penktoji vandens radioaktyvųjį užterštumą matuojanti stotis, trečiadienį pranešė vidaus reikalų viceministras ir Radiacinės saugos centro atstovė.
Vitalijus Dmitrijevas
Vitalijus Dmitrijevas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Šitas procesas yra eigoje, yra įvykę pirkimai, tam tikras skaičius sirenų papildomai įsigyta (...) Laukiame tiekimo. Planas toks, kad apie 75-80 proc. gyventojų, gyvenančių 100 kilometrų atstumu nuo elektrinės, būtų galimybė juos perspėti sirenomis“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje sakė viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Tuo tarpu Radiacinės saugos centro laikinoji vadovė pranešė, kad netrukus bus įrengta dar viena jonizuojančiosios spinduliuotės lygį vandenyje matuojanti stotis. Toks ankstyvojo radiacijos pavojaus matavimo įrenginys bus sumontuotas Neryje. Ši stotis bus penktoji matuojanti vandens radioaktyvųjį užterštumą.

„Dabar vyksta baigiamieji darbai, esame jau nusipirkę, įrengti dar vieną tokią stotį Vilniuje, Neryje“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje sakė centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti vadovo funkcijas Ramunė Marija Stasiūnaitienė.

Dabar vandens radioaktyviojo užterštumo stotys veikia dvi Buivydžiuose, Rusnėje ir Smalininkuose.

Aplinkos gama dozės galios monitoringo ir ankstyvojo radiacinio perspėjimo sistemos (RADIS) tinklą Lietuvoje sudaro 43 stotys, kuriose matuojamas jonizuojančiosios spinduliuotės lygis ore ir keturios matuojančios Nėries ir Nemuno vandens radioaktyvųjį užterštumą.

Komisijoje vyko pasitarimas dėl galimo pavojaus Astravo AE ir dėl valstybės institucijų pasirengimo, jei jėgainėje kiltų avarija.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, Lietuvoje perspėjimo sirenų tinklą sudaro 888 sirenos. Jomis galėtų būti perspėjama apie 54 proc. Lietuvos gyventojų. Šiuo metu perkama 198 perspėjimo sirenų.

V.Dmitrijevas taip pat informavo, kad 2023 metais vyks kompleksinės elgesio įvykus avarijai pratybos.

Viceministro teigimu, avarija, įvykusi Astrave nepalankiausiomis oro sąlygomis, galėtų paliesti apie trečdalį Lietuvos gyventojų.

„Apie trečdalis gyventojų galėtų patirti žalą. Ji siektų 13 mlrd. eurų žemės ūkio, pramonės ir turizmo sektoriuose. Dar 7,5 mlrd. eura žala siektų dėl sveikatos sutrikimų“, – sakė V.Dmitrijevas.

Užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrius Pulokas tvirtino, kad pastarieji metai ypač parodė, kad informacija, kas vyksta Astravo AE, slepiama, neigiama, ja manipuliuojama ne tik viešojoje erdvėje, bet ir „visais kitais formatais“.

„Situacija Baltarusijoje po pastarųjų rinkimų, visuomenės kontrolės galimybių yra tikrai blogėjanti ir (...) stiprina nuogastavimo dėl nesaugumo argumentus“, – tvirtino A.Pulokas.

„Kai kas skaičiuoja, kad dešimt kartų buvo stabdyta (Astravo AE – BNS). Pati Baltarusija deklaruoja, kad baigtumas šių metų rudeniui yra beveik devyniasdešimt keli procentai. Bet tai sunku patikrinti ir sunku įsitikinti“, – kalbėjo ministerijos atstovas.

Astravo AE pirmasis reaktorius buvo pastatytas 2020 metais. Viena didžiausių jėgainės kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min