„Europos saugumas yra bendras visos ES interesas. Todėl būsimas ES biudžetas turi atspindėti realius saugumo iššūkius ir užtikrinti tinkamą finansavimą tiek gynybai, tiek strateginei infrastruktūrai, tokiems projektams kaip „Rail Baltica“, ir ES rytų pasienio regionų atsparumui. Svarbu, kad nauji prioritetai neturi būti finansuojami silpninant sanglaudos ar žemės ūkio politiką“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas S. Mitkus.
Anot pranešimo, diskusijoje dėl būsimo daugiamečio ES biudžeto Lietuva pasveikino ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos pastangas spartinti derybas pateikiant atnaujintą derybinį paketą.
Lietuva teigiamai vertina, kad šiame pakete sanglaudos politika, bendroji žemės ūkio politika ir vidaus reikalų sritis apsaugotos nuo finansavimo apimčių mažinimo.
Kartu pabrėžta, kad iki galutinio susitarimo dar toli, o siūloma bendra derybų kryptis kelia susirūpinimą dėl mažinamo finansavimo strateginėms programoms, įskaitant gynybą, karinį mobilumą ir Europos infrastruktūros tinklų priemonę.
Pažymėta, kad būtina išlaikyti ambicingą Europos Komisijos pasiūlyto biudžeto apimtį. Pasak URM, nuolatiniai raginimai jį mažinti šimtais milijardų eurų nepadės rasti bendro sprendimo.
Taip pat Bendrųjų reikalų taryboje tęstas pasirengimas spalio 15–16 dienomis vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimui, aptarti ES teisės aktų supaprastinimo, demokratijos atsparumo ir pasirengimo ES plėtrai klausimai.
Rengiantis EVT, Lietuva akcentavo būtinybę toliau stiprinti visapusišką paramą Ukrainai, Europos gynybos parengtį ir didinti spaudimą Rusijai.
Kaip akcentuoja URM, ypač svarbu išlaikyti paramą Ukrainos eurointegracijai ir šią nuosekliai spartinti, kartu išlaikant aiškius reikalavimus ir veiksmingas apsaugos priemones.
Bendrųjų reikalų taryboje taip pat aptarta pažanga įgyvendinant 2026 metų ES teisėkūros prioritetus, apžvelgta teisinės valstybės padėtis Vengrijoje.
