Ministrų diskusijoje dėl COVID-19 pandemijos suvaldymo, viceministras pabrėžė: „Būtina padėti savo partneriams ES kaimynystėje bei didinti ES matomumą, kuris dažnai yra nustelbiamas Kinijos ar Rusijos „vakcinų diplomatijos“. ES yra didžiausia vakcinų eksportuotoja, didžiausias donoras pasaulyje, tačiau kartu ji privalo tapti ir geriausia vakcinų komunikatore“.
Kalbėdamas apie santykius su Rusija, A.Pranckevičius paragino ES būti ryžtingesnei, ginti ES vertybes ir demokratiją, rašoma ministerijos pranešime spaudai.
„Rusijos veiksmai Čekijoje, ES šalių diplomatų paskelbimas nepageidaujamais, nedraugiškų valstybių sąrašų sudarymas, sankcijos prieš tokius ES pareigūnus, kaip Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli ir Europos Komisijos narė Vera Jourova – tai išpuolis prieš visą ES. ES sėkmingos politikos pagrindas yra mūsų vienybė“, – pabrėžė A.Pranckevičius.
Viceministro teigimu, ES privalo demonstruoti nuoseklumą ir vienybę bei pabrėžti „Penkių pagrindinių principų“ politiką, ypatingą dėmesį skiriant Ukrainos ir Rytų partnerių paramai, kartu remiant Rusijos opoziciją ir pilietinę visuomenę. Kartu būtina stiprinti transatlantinį ryšį, bendradarbiauti su JAV ir kitais partneriais, koordinuoti bendrus veiksmus, siekiant skatinti demokratines vertybes ir standartus pasaulyje.
Europos Tarybai pirmininkaujanti Portugalija informavo apie Konferencijos dėl Europos ateities organizavimo eigą po oficialios pradžios gegužės 9 dieną. Viceministras V.Pranckevičius akcentavo, kad svarbu į diskusijas įtraukti piliečius ir tinkamai atsižvelgti į jų nuomonę. Konferencijos skaitmeninė platforma leis visų ES šalių piliečiams teikti savo pasiūlymus, tad pilnavertei piliečių diskusijai būtina pagerinti šios skaitmeninės platformos turinio automatinio vertimo į lietuvių kalbą kokybę. Ypač svarbus ir nacionalinių parlamentų atstovų dalyvavimas lygiomis teisėmis su Europos Parlamento atstovais.
Ministrai taip pat aptarė gegužės 25 dieną vyksiančią Europos Vadovų Tarybą, kurioje bus diskutuojama klimato kaitos, COVID-19 pandemijos suvaldymo ir santykių su Rusija temomis. Klimato kaitos klausimu 2020 metų gruodį EVT buvo pritarta didesniam emisijų mažinimo iki 2030 metų tikslui, jas sumažinant iki 55 procentų, tačiau kartu vadovai sutarė, kad ateityje patvirtins papildomas gaires šiam ambicingam tikslui pasiekti. Lietuva Tarybos posėdyje akcentavo šios diskusijos reikalingumą ir sąžiningo pastangų pasidalijimo lūkestį, ypač remiantis BVP vienam gyventojui rinkos kainomis principu. Būtina atsižvelgti į nacionalinius ypatumus, energetinį skurdą, gyventojų skaičiaus sumažėjimą. „Lietuva entuziastingai remia ES 2030 ir 2050 metų ambicingus klimato politikos tikslus, tačiau kartu pabrėžia, kad jie neturėtų sukurti neadekvačios naštos didžiausių socialinių ir ekonominių iššūkių patiriančioms valstybėms ir skurdžiausiems visuomenės sluoksniams“, – pabrėžė viceministras.
Posėdyje delegacijos buvo informuotos apie esamą situaciją dėl ES plėtros ir ES-Šveicarijos santykių.
