Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), patvirtinus naują GMP paslaugų teikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą, šių paslaugų teikimas 2011–aisiais vienodinamas visose savivaldybėse.
J.Kumpienė sako, jog naujoji tvarka įpareigos teritorines ligonių kasas skirstyti lėšas 58 šalies GMP įstaigoms atsižvelgiant į kaimo ir miesto gyventojų skaičių įstaigų aptarnaujamose teritorijose bei į tai, kad paslaugų teikimas vienam kaimo gyventojui 12,5 proc. brangesnis nei miesto.
„Valstybinė ligonių kasa suskaičiuos gyventojus, pažiūrės, kaip jie išsidėstę, ir paskirstys pinigus teritorinėms ligonių kasoms. Lygiai tokiu pačiu principu teritorinės ligonių kasos paskirstys pinigus įstaigoms“, – BNS pasakojo ji.
Anot viceministrės, iki šiol ne visos teritorinės ligonių kasos vadovaudavosi šiuo principu – nors gaudavo lėšas ir Valstybinės ligonių kasos pagal gyventojų skaičių ir pasiskirstymą, pačios įstaigoms skirstė pinigus neaiškiai, tad trūko skaidrumo. Be to, įvairiose šalies vietose vienam gyventojui tenkanti suma už GMP paslaugas skirdavosi 100 litų – svyravo nuo 23 iki 123 litų.
„Teritorinės ligonių kasos pinigus atidavinėdavo vadovaudamosi skirtingais principais – kai kurios žiūrėdavo, kad ten, kur daugiau kaimo gyventojų, turi nueiti didesni pinigai, kitos į tai nereaguodavo, ir tai sukėlė didelį nepasitenkinimą“, – BNS teigė J.Kumpienė.
„Dabar atsiranda galimybė užtikrinti vadinamą skaidrumą – kiekviena įstaiga gali pagal savo gyventojus pasitikrinti, ar tie pinigai, kuriuos siūlo teritorinė ligonių kasa, yra pinigai, tenkantys pagal nustatytą tvarką. Anksčiau jie to padaryti niekaip negalėjo“, – sakė ji.
Tvarką rengusi darbo grupė atsižvelgė ir į tai, kad Lietuvoje vyksta gyventojų migracija į didžiuosius miestus – nemažai užsiregistravusių mažesniuose miestuose ar kaimuose, pavyzdžiui, studentai, iš tiesų gyvena didmiesčiuose, kur prireikus jiems ir suteikiamos GMP paslaugos. Tad penkiems didiesiems miestams bus taikomas migracijos koeficientas. Teritorinės ligonių kasos pinigus atidavinėdavo vadovaudamosi skirtingais principais – kai kurios žiūrėdavo, kad ten, kur daugiau kaimo gyventojų, turi nueiti didesni pinigai.
Be to, nustatyta, jog mažai gyventojų turinčias teritorijas aptarnaujančioms GMP įstaigoms sąlyginai brangiai atsieina jų vykdoma dispečerinės funkcija. Tad dispečerines numatoma koncentruoti didesniuose miestuose. Tokiu būdu, anot viceministrės, būtų ir geriau koordinuojamas GMP brigadų darbas.
„Savivaldybėje minimaliai turi būti dvi brigados, bet jei atsitinka du įvykiai, jau į trečią įvykį nebėra kam važiuoti. Kadangi kyla dėl to problemų, pasiūlėme nuo 2010 metų dispečerinių tarnybų paslaugas koncentruoti 10 stambiausių miestų – apskričių centruose. Tai reikštų, kad ta dispečerinė tarnyba gali nustatyti, kur yra kokia brigada arčiau įvykio vietos, ir pasiųsti tą brigadą nepriklausomai, kokiai savivaldybei ji priklauso“, – kalbėjo J.Kumpienė.
