Nors Vyriausybės pasitarime pirmadienį dar nepalaiminti antrą savaitę svarstomi Sveikatos sistemos plėtros 2010–2015 metų metmenys, tačiau viceministrė teigė, kad nesutarimų dėl laisvadienio profilaktiniam sveikatos patikrinimui nėra.
„Galutinė pozicija nėra išsakyta, sprendimas bus tikriausiai ateinantį trečiadienį. Bet dėl tos nuostatos išėmimo iš projekto nebuvo šnekos. Tai yra tiesiog nuostata, kad darbdaviai sudarytų galimybę pasinaudoti viena laisva diena profilaktiniam sveikatos pasitikrinimui“, – po pasitarimo pirmadienį žurnalistams sakė viceministrė.
Praėjusią savaitę teisingumo ministras Remigijus Šimašius išsakė abejonių dėl tokio laisvadienio ir siūlė ieškoti „lankstesnių formų“ – jis pastebėjo, kad viena laisva diena neišspręstų klausimo tais atvejais, kai žmogus norėtų sudalyvauti keliose prevencinėse programose, vykstančiose skirtingomis dienomis. Be to, anot jo, tai nepasitarnautų šalies produktyvumui ir konkurencingumui.
J.Kumpienė pirmadienį žurnalistams aiškino, kad laiku išaiškinti ligą yra pigiau nei gydyti uždelstą.
„Koks tas skaičiavimų rezultatas bebūtų, aišku yra viena, kad ligos išaiškinimas laiku yra žymiai naudingesnis, jeigu keliamas klausimas dėl finansinio aspekto, žymiai naudingesnis, negu užleistos ligos gydymas. Mes gerai žinome, kad, tarkime, vėžiu sergančio žmogaus gydymas per metus kainuoja apie 100 tūkst. litų“, – dėstė J.Kumpienė.
Jos teigimu, už tokį laisvadienį siūloma darbuotojui mokėti vidutinį atlyginimą.
„Profilaktinio patikrinimo metu galima įtarti ligą, o jau tolimesnis jos patvirtinimas, diagnozavimas gali eiti tolimesnių vizitų metu. Svarbu aptikti jos pradžią, jos pirmuosius pėdsakus“, – kalbėjo viceministrė.
„Piktnaudžiavimo ir nuostatų apėjimo visada galima prisigalvoti iki absurdo, tačiau galima sugalvoti mechanizmą, kaip turėtų būti įrodoma, kad iš tikrųjų žmogus neišvažiavo pagulėti pliaže“, – klausiama apie galimą piktnaudžiavimą laisvadieniu sakė J.Kumpienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Vyriausybei teikiamose svarstyti Sveikatos sistemos plėtros 2010–2015 metų metmenyse, be kita ko, įrašyta idėja didinti socialinės reklamos sveikatos tema apimtis žiniasklaidoje, gerinti reklamų turinio kokybę ir propaguoti pozityvius pavyzdžius, taip pat inicijuoti publikacijas, radijo ir televizijos laidas įvairiais sveikatos klausimais.
Į politikų ir specialistų sudarytos darbo grupės parengtus metmenis įtrauktas ir siekis atsisakyti sveikatos priežiūros įstaigų finansavimo per valstybės investicijų programą, įtraukiant visas su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu susijusias išlaidas į sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
Metmenyse taip pat numatytas siekis įteisinti galimybę privačioms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms, dirbančioms pagal sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, naudotis valstybei ar savivaldybėms priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu panaudos teise.
Gyventojų atsakomybę už savo sveikatą numatoma ugdyti, be kita ko, vykdant mokestinę politiką, skatinančią sveiką gyvenseną be sveikatą žalojančių nuo asmens priklausančių veiksnių.
Taip pat numatoma tobulinti privalomąjį sveikatos draudimą, užtikrinant geresnę gyventojų apsaugą nuo ypač didelių sveikatos priežiūros išlaidų, ir sudaryti prielaidas papildomajam (savanoriškam) sveikatos draudimui.
Be to, ketinama gerinti vaistų prieinamumą ir mažinti jų kainas, reglamentuoti sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvį.
Prioritetinį dėmesį iki 2015 metų numatoma skirti vaikų sveikatai, ketinama įvertinti šiuo metu veikiančių sveikatos paslaugų teikimo vaikams modelių efektyvumą bei alternatyvių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vaikams modelių taikymo galimybes.
Metmenyse iškeltas siekis, kad valstybės išlaidos sveikatos apsaugai sudarytų prielaidas pasiekti išsivysčiusių ES šalių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės rodiklius.
Tikimasi, kad dėl to pailgės vidutinė sveiko gyvenimo trukmė, sumažės mirčių atvejų, mažiau žmonių mirs nuo ligų, kurioms galima užkirsti kelią prevencinėmis priemonėmis.
Pritarus Vyriausybei, dokumentą dar svarstytų Seimas.
