„Norime, kad kuo daugiau pretendentų dalyvautų konkursuose, kad laimėtų ne kažkieno „palaiminti“ ar parinkti, o realiai patys geriausi kandidatai“, – pranešime spaudai teigė ministras Saulius Skvernelis.
Pagal projektą, siūloma, jog tais atvejais, kai konkurse į įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo, taip pat ministerijos, teismo ar prokuratūros kanclerio, administracijos ar sekretoriato vadovo bei jo pavaduotojo, įstaigos administracijos padalinio vadovo ar jo pavaduotojo pareigas pretenduoja tik vienas asmuo, konkursas turi būti skelbiamas iš naujo.
Kitais atvejais, jei yra tik vienas kandidatas, sprendimą skelbti pakartotiną konkursą galėtų priimti įgaliotas jį rengiančios institucijos asmuo.
„Iki šiol dažni atvejai, kai jos būna „tuščios“ mėnesiais ar net metais: dairantis „tinkamo“ kandidato ar saugant vietą kaip „atsarginį variantą“ asmeniui, kuris laikinai eina kitas pareigas“,– S.Skvernelis.
Dar viena naujovė – prievolė konkursą į laisvas įstaigos vadovo pareigas paskelbti praėjus ne daugiau kaip 3 mėnesiams nuo dienos, kai tos pareigos atsilaisvina.
Ministro žodžiais, iki šiol dažni atvejai, kai jos būna „tuščios“ mėnesiais ar net metais: dairantis „tinkamo“ kandidato ar saugant vietą kaip „atsarginį variantą“ asmeniui, kuris laikinai eina kitas pareigas.
Be to, pagal projektą, organizuojant konkursą į įstaigos prie ministerijos vadovo bei ministerijos kanclerio pareigas atrankos komisija būtų sudaryta tarpžinybiniu principu, tai yra į ją būtų įtraukti ne tik įstaigos, kuri rengia konkursą, darbuotojai, tačiau ir premjero bei Valstybės tarnybos departamento įgalioti atstovai.
„Dar siūlome sudaryti galimybę į komisiją įtraukti ir atitinkamų nevyriausybinių organizacijų atstovus“, – teigia VRM vadovas.
Dar vienas pasiūlymas – kad konkursuose į įstaigų prie ministerijų vadovus bei ministerijos kanclerius būtų daromas ne tik garso, kaip dabar, bet ir vaizdo įrašas.
Parengti teisės aktų projektai pateikti derinti Finansų ministerijai, Valstybės tarnybos departamentui ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.
