„Ministerija dar kartą peržiūrėjo ir įvertino tas procedūras, į kurias dėmesį atkreipė kontrolieriai. Mūsų įsitikinimu, ministerija viską darė teisėtai ir pagal įstatymus, todėl nesutinkame su sprendimu ir jį skundžiame“, – teigia vidaus reikalų ministras Artūras Melianas.
Pagrindiniai VK priekaištai, išsakyti VRM, susiję su viešaisiais pirkimais. Kontrolieriams pasirodė esą padaryta daug Viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimų perkant specialiojo ryšio priemones ir viešinimo paslaugas. Tačiau mesdami tokius kaltinimus VRM, kontrolieriai nepagrindė jų faktais. Tad pagal teisės principą „įrodyti turi tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia“ ir nekaltumo prezumpciją, VK teisme teks įrodinėjimo pareiga, kad jos įvardyti pažeidimai buvo padaryti.
Vidaus reikalų ministro įsitikinimu, visi VRM darbuotojų veiksmai, ypač perkant specialiojo ryšio priemones, buvo būtini. „Darbuotojai, suvokdami, kad iš biudžeto specialiajam ryšiui nėra skirta pinigų, padarė viską, kad juo būtų galima naudotis užtikrinant žmonių saugumą. Jie atrado geriausius sprendimus, suderino juos su Viešųjų pirkimų tarnyba, ir aš galiu tik didžiuotis tuo, kad vidaus reikalų sistemoje dirba tokie atsakingi darbuotojai“, – sako ministras A. Melianas.
Pabrėžtina, kad ne tik VRM, bet ir teisėsaugos institucijos neįžvelgė jokio pagrindo VK mestiems kaltinimams. Tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, į kurią kreipėsi vidaus reikalų ministras, tiek Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl VK įvardytų menamų pažeidimų. Pagrindiniai motyvai – nėra padaryta nusikalstamų veikų.
„Prisimenant ir tai, jog dar nepatvirtintos išvados buvo viešinamos mažai žmonių lankomuose interneto portaluose, kyla klausimas, ar Valstybės kontrolė netapo politinio susidorojimo įrankiu? Būtų liūdna, jei tai pasitvirtintų“, – teigia vidaus reikalų ministras.
Apsispręsti, ar pradėti teisminį procesą dėl skundžiamų VK sprendimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas turi per 7 dienas.
