Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti
2017 06 22

Viduramžių taisyklės XXI amžiuje: alkoholis, grasinimai ir sukiršintas visas kaimas

Kokia yra šiandienos kaimo realybė? Daugelis atsakytų, kad greičiausiai liūdnoka. Daug geriančių, mažai darbo, mažai jaunimo, mažai veiklos. Kaimas nyksta, iš jo visi traukia miestų link. Tačiau kad ir kaip liūdnai beskambėtų šis šabloniškas kaimo vaizdas, dar liūdniau yra tiems, kurie patikėję gražia idiliško ir ramaus gyvenimo svajone susiduria su viduramžiškomis kaimo taisyklėmis.
Vilainių seniūnijos Rudžių kaimo kasdienybėje naujakuriams vietos nėra
Vilainių seniūnijos Rudžių kaimo kasdienybėje naujakuriams vietos nėra / Giedrės Minelgaitės nuotr.
Temos: 1 Alkoholis

Nuolatiniai išgeriančiųjų vizitai, prašymai ir reikalavimai nuvežti iki parduotuvės, kur jie galėtų nusipirkti pritrūkusio alkoholio, grasinimai, muštynės, keiksmai, išdaužyti langai, sumušti gyvuliai ir sukiršintas visas kaimas – štai į kokią kaimo kasdienybę pateko viena Vilainių seniūnijoje, Rudžių kaime, gyvenanti moteris.

Apkaltino kaimo girdymu

O visa ši istorija prasidėjo visai kitaip. Į „Rinkos aikštės“ redakciją, taip pat ir į rajono Tarybos narę Adelę Štelmokienę kreipėsi Rudžių kaimo gyventojai. Surinkę per 30 parašų jie prašė pagelbėti išspręsti jų kaimą kamuojančią bėdą – padėti uždaryti alkoholiu prekiaujančią parduotuvę, kuri, esą, visą kaimą pragirdė.

„Rudžių kaime jau daug metų veikia Česlavos S. prekybos kioskas. Daugiausia prekiaujama alkoholiniais gėrimais, degtine, kuriai neturi licencijos. Alus, vynas ir t.t. Kaimelyje žmonės labai pradėjo gerti, per tuos metus tapo tikrais alkoholikais. Visą tą gėrimo siaubą mato nepilnamečiai vaikai ir dalis vaikų kenčia šeimose. Buvęs normalus kaimelis smarkiai prasigėrinėja. Alkoholis duodamas į skolą. Kaimas yra mažas, viso 64 gyventojai, iš jų 15 vaikų. Mums rūpi mūsų kaimo ateitis, prašome padėti uždaryti šitą „girdyklą“ nors vardan vaikų“, – taip rašoma prašyme.

Pakalbintas Vilainių seniūnas Antanas Bružas neslėpė žinantis apie kaimo istoriją, tačiau jo teigimu, Česlavos vykdoma veikla legali, o kivirčai kyla dėl asmeniškumų.

Gavę tokį prašymą negalėjome likti abejingi. Sėdome į automobilį ir nuvažiavome į kaimą, tačiau ten išgirsta istorija pranoko ir baisiausius mūsų įsivaizdavimus.

Liepė pasirašyti

Rudžių kaimas išties nedidelis. Stovi keletas namų. Prie vieno jų matyti kioskelis ir namelis ant ratų. Tiesa, abu uždaryti. Nuėjus į namo kiemą sutinkame seną moterį, kuri sako, jog parduotuvė čia tikrai yra, ji esanti jos dukros ir dirba nuo pusės penkių.

Prašome pakviesti ir dukrą. Kol jos laukiame – svarstome, kaip gi viskas baigsis. Juk susitiksime su visą kaimą pragirdžiusia moterimi – na, bent jau kaimynų teigimu.

Tačiau išėjusi į kiemą Česlava švelniai šypsodamasi sako žinanti, kodėl mes čia atėjome, ir papasakoja savo versiją – kaip viskas yra, ir kam ji čia užkliuvusi.

„Šitas kioskelis mano, čia yra legali parduotuvėlė, tiesa, iškabos jokios nėra, nes ruošiausi kioskelį perdažyti, viską sutvarkyti gražiai. Tačiau kaži ar mano planai bus įgyvendinti. Matote, šiame kaimelyje yra vadinamasis „taškas“. Ten pardavinėja alkoholį ir cigaretes nelegaliai. Jis veikia jau aštuonerius ar devynerius metus, prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis. Ir nori mano parduotuvę uždaryti – nes aš prekiauju legaliai, kainos didesnės negu ten. Ten pilstukas pardavinėjamas nebrangiai. O į mano parduotuvę draudžia žmonėms ateiti. Draudžia gale gyvenantys ūkininkaujantys žmonės, kurie visam kaimeliui duoda darbo, jei reikia, ką suaria, nušienauja, nes turi techniką. O ir jų giminių daug kaimelyje gyvena. Tai tas vyras paėmė popieriaus lapą ir liepė visiems pasirašyti, kad mano parduotuvę uždarytų. Kas nenorėjo – siūlė ir į galvą duoti“, – kalba moteris.

Išdaužė langą

Tiesa, tikslią nelegalaus prekiavimo vietą nurodyti ji baiminasi. Sako, jau anksčiau yra ir pati sulaukusi grasinimų.

„Aš čia negaliu gyventi. Pati esu vilnietė, turiu aukštąjį teisinį išsilavinimą. Turiu neįgalų vaiką ir šiame kaime kankinuosi jau aštuonerius metus. Teko visur sudėti stebėjimo kameras ir rinkti įrodymus, nes kitaip gyventi čia tiesiog neįmanoma“, – kalba Česlava kviesdama mus į namo vidų. Moteris norėjo duoti mums paklausyti jos darytų garso įrašų, kuriuose girdima, kaip kaimynai bendrauja su ja ir jos vyru. Taip pat ir parašų rinkimo iniciatorius.

123rf.com nuotr. /Agresija
123rf.com nuotr. /Agresija

Užėjus į namus matyti neiškrautos prekės. Tiesa, jokios degtinės nematėme – gaivieji gėrimai ir lengvas alkoholis, traškučiai, skanėstai ir kitos prekės. Sakytum, gana įprastas kaimo parduotuvėlės asortimentas.

Sėdame prie kompiuterio ir klausome kaimynų pokalbio. Liūdna, tačiau Rudžių kaimo gyventojų leksikonas nedžiugina. Riksmai, grasinimai, necenzūrinė leksika... Įrašas keliolikos minučių trukmės ir viso įrašo metu girdisi siaubingi grasinimai ir nepadorūs žodžiai.

„Taip su mumis bendrauja, taip mes gyvename. Jie prieš Kalėdas sugebėjo langą mums išdaužti. Sėdėjome per šventes su sudaužytu langu, lauke šalta, o mes ką – kas per šventes langą pakeis? Turėdama aukštąjį išsilavinimą aš čia kaip kokia asociali jaučiuosi. Tarsi aš turėčiau „tašką“, o jie ten – legalią parduotuvę. Dabar raštus visur išsiuntė, pas mane lankosi iš savivaldybės specialistai, dėl licencijos pati turiu važinėti. Turiu legalią parduotuvę, o turiu lakstyti visur, tarsi būčiau didžiausia nusikaltėlė“, – guodžiasi moteris.

Savivaldybės darbuotojai svarsto trumpinti darbo laiką.

Mėgėjai išgerti

Česlava pasakoja, kad dėl nuolatinės įtampos sutriko jos sveikata. Dukra taip pat visų bijosi, ypač po lango išdaužimo, taip pat ją gąsdina triukšmas ir riksmai lauke – mat dažnai išgėrę kaimynai rėkauja ir grasina net ir naktimis.

„Tas ūkininkas visiems žemes apdirba, duoda darbo, nors ir nelegaliai. Sodina bulves ir visi yra nuo jo priklausomi. Jis nuteikinėja žmones, kad pas mane niekas neitų, liepė pasirašyti, kad uždarytų mano parduotuvėlę. Visi kaimynai įbauginti. Kaimas mažas juk... Jis pats yra pageriantis, su žmona savo pjaunasi, jinai pyksta, kad jis geria. O jis geria, iš vieno kaimo galo į kitą eina, su visais geria, visi jo draugeliai“, – pasakoja Česlava.

Mums bekalbant prieina dailus rainas katinėlis, tačiau pastebime, kad jis – be akies. O pasirodo, katinas turi savo istoriją.

Rudžių kaimas išties nedidelis. Stovi keletas namų. Prie vieno jų matyti kioskelis ir namelis ant ratų. Tiesa, abu uždaryti.

„Šitą katiną kažkas iš miesto vieniems kaimynams atvežė. Bet jie patys neturi valgyt, tai ir katino nešėrė, tai jis pas mane atėjo. Aš jam pieno įpyliau, vieną kartą, kitą kartą pašėriau, taip jis pas mane ir liko. Tai jie supyko, griebė tą katiną, įmetė šuniui į narvą, o tas jam akį išlupo. Mačiau savo akimis“, – kalba moteris.

Katino žaizdos, tiesa, jau sugijusios, jis pats kaitinasi saulutėje, tačiau aiškiai matyti, kad gyvenime katinėliui teko daug patirti.

„Kalbėjau su seniūnu, su rajono meru – bet neturi jis laiko susitikti. Liepė parašyti prašymą pas jo sekretorę, pasakyti, kokia problema. Tai bet dabar iš naujo registravausi, nes taip ir nesusitikome. Taigi dabar kameras bent jau visur susidėjau, kad saugiai jausčiausi ar kad būtų įrodymų, jei kas nutiks. Tai štai toks tas mano rojus kaime...“ – kalba Česlava.

Atsikraustė dėl vaiko

Moteris pasakoja Lietuvos sostinę į mažą kaimelį Vilainiuose iškeitusi dėl dukrelės.

„Kai man gimė neįgali dukrelė, nusprendėme persikelti į kaimą. Atvažiavome į Kėdainius, man patiko pats miestas, nutariau nusipirkti čia namą. Čia gražu, žemės derlingos. Galvojau auginsiu savo daržoves, augalus, gyvulius. Tai ir nusipirkau žemės, auginu dvi karves, arklį“, – kalba Česlava, rodydama į savo daržus.

Tuo tarpu į kiemą iš namų išeina Česlavos dukrelė, kuri nesutinka būti atskirai nuo mamos. Atbėgusi ir mandagiai pasisveikinusi ji įsikimba mamai į parankę ir smalsiai žiūri į mus.

„Mano parduotuvėlėje visko yra, tikrai ne tik rūkalų ir alkoholio. Ir gaiviųjų gėrimų, saldumynų, užkandžių. Aš neturiu ką slėpti – pati teisinį išsilavinimą turėdama darau viską pagal teisės aktus. Tačiau nebenoriu nieko čia daryti, nieko daugiau investuoti, nes neįmanoma čia gyventi. Pas mus būtų viskas kitaip pasikreipę, jei dirbčiau kažkur Kėdainiuose. Bet aš neturiu kur išeiti, negaliu – turiu būti su dukrele, mes turime būti dviese“, – kalba Česlava, glausdama prie šono mergytę.

Moteris pasakoja, kad mintis atidaryti parduotuvę kilo ne šiaip sau – kaimo gyventojai nuolat prašinėdavo, kad ji juos nuvežtų iki Lančiūnavos.

„Buvo net iki piktumų viskas priėję. Pastoviai ateidavo ir prašydavo „nuvežk į parduotuvę, nuvežk“. Ateina vakarais ir išgėrę, ir vairuotojo teisių neturi – na atsibodo. Tai ir pagalvojau, atidarysiu čia parduotuvę, ramiai sau prekiausiu čia, kažkiek užsidirbsiu ir ramiai gyvensim. Bet va kaip viskas baigėsi.

Iš esmės niekas nieko prieš mus neturėtų, tačiau tas ūkininkas Saulius Pupininkas visus nuteikęs yra.... Tas „taškas“ už jų yra, jie ten perka kontrabandines cigaretes. Žmona pyksta, kad jis geria, na ir kilo visi pykčiai dėl to“, – kalba moteris.

Kaimynai įbauginti

Nuėjome į netoliese gyvenančių kaimynų namą. Daugiavaikė mama, paklausta, ar kažką galėtų papasakoti apie kaimo nesutarimus, nusukusi akis sako, kad ne. Esą ji nieko nežino nei apie kaimynų pykčius, nei apie nelegalią prekybą.

Jos vaikai smalsiai ir nepatikliai žvelgia į mus, o pati ji nudūrusi akis tyli. Apsisukdama eiti atgal pastebiu, kad aplinkinių namų gyventojai akylai stebi kiekvieną mūsų žingsnį. Pro šoną greitai dviračiu pravažiuoja dar kita kaimynė ir patraukia į kaimelio galą.

Prieiname Česlavos žemę, kur stovi karvės bei žirgas. Prie gyvulių privažiuoja Česlavos vyras.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Alkoholis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Alkoholis

„Mano gyvulius buvo sumušę net. Nuolat skambindavo į veterinarinę tarnybą, kviesdavo, sakydavo, kad aš jų neprižiūriu, nešeriu. Veterinarijai atsibodo važinėti čia, tai radau vieną dieną sudaužytus gyvulius, karvė buvo viena nunuodyta... Mano vyras tai net pakraupęs, sakė nenori čia nė dienos būti, jei ne mes su dukrele, ir kojos jo čia nebūtų“, – kalba moteris.

Sunku net patikėti, kad kažkam gali užkliūti niekuo dėti gyvuliai. Česlavos arklys – įmitęs, švarus, sušukuotais karčiais, švaria, sušukuota ir pakirpta uodega. Paprastai kaimo žmogaus arkliai prasčiau atrodo…

„Atvažiavusi ir nusipirkusi šitą sklypą norėjau pasidaryti žemės matavimus, nes mane nuo kaimyno keliukas skiria. Tai jis aprėkė mane, kai pamatė po mano kiemą matininkus vaikštančius. Esą, kas aš čia tokia, kad ką tik atsikėlusi tvarką kaime įvedinėčiau. Jis sakė, kad kur norės, ten ir važiuos, ir kad nieko aš negalėsiu padaryti. Tai štai tokia šito kaimo tvarka“, – pasiguodė Česlava.

Kalbos sklinda greitai

Išklausę Česlavos istoriją nusprendėme nuvažiuoti ir į ūkininko Sauliaus Pupininko namus, išgirsti jo versiją. Atvažiavus kilo šurmulys – kieme vaikščiojo ūkininko žmona, viena vyresnio amžiaus moteris ir viena iš anksčiau situaciją stebėjusių kaimynių – ta pati, kuri pro mus pralėkė dviračiu.

„Kad jūs einat ne pas tuos žmones, kur reikia! – vos atėjus ima kalbėti moterys. – Ko jūs ten važiavot, net ne su tais kalbat! O kalbėjot su daugiavaikiais? Ką jie sakė? Apie kioską klausėt kažką?“ – pasipila klausimai, o aštuonios akys gręžte gręžia.

„Nuėjot ten pas jos draugę, tai ką ji ten pasakys, – sako ir ūkininkas Saulius, o man pasakius, kad kaimynė nieko nesakė, jis pakeičia mintį. – Tai jinai bijo gi, jinai perka alkoholį ir bijo kažką sakyti.“

„Ir maistą skolon parduoda, ir alkoholį. Ten šeima daugiavaikė, neįgalių vaikų yra, tai jinai rado silpniausius kaime ir naudojasi jais. Kioske ten tik alkoholis ir cigaretės, ar matėt – 3.40 kainuoja, yra tikrai“, – berte beria dviračio savininkė, o aš tuo tarpu apsižvalgau aplink. Stovime šalia didelės terasos, o šiukšliadėžėje – vien alaus buteliai…

„Niekas ten neina pas ją pirkti. Dvi šeimos tik eina. Žmonės visi perka Lančiūnavoje maistą. Pas ją kioske maisto yra? Nėra maisto, tik alkoholis. Ką ten pirksi? Jinai kambary namie turi gėrimų pilna, ji neįsileis ir nerodys juk“, – viena per kitą kalba ūkininko žmona ir kaimynė.

Ūkininko Pupininko žmona tikina, kad Česlava iš namų pardavinėja ir net naktimis atveža „šnapso“, o iš jos kiosko perkančios tik dvi šeimos. Tačiau vėliau kalba pasikeičia – esą visas kaimas per ją prasigėrė.

„Viena šeima tai maistą iš jos perka, iš tų daugiavaikių keli tik geria. O kiti kaimynai tai labai geria, vien tik alkoholį iš jos perka. Na būna kartais limonadą perka, bet retenybė. Viena karta žmonių jau prasigėrė“, – vėlgi viena per kitą kalba moterys.

„Dabar,kai viskas prasidėjo dėl to alkoholio, galvojam – baisu. Su ta moterim nepasikalbėsi. Jinai skundžia visus mus, trukdo jai, kad su motociklu kažkas pravažiavo. Mus net mokesčių inspekcija ėmė lankyti. Mes legaliai dirbam, bet ji mus puola visaip, prikalba nebūtų dalykų. Pereiti jos žeme negalima, jinai net po traktorium atsigulė, kad nevažiuotų. Tokių žmonių gyvenime čia nėra buvę“, – kalba ūkininko žmona.

Nuėjome į netoliese gyvenančių kaimynų namą. Daugiavaikė mama, paklausta, ar kažką galėtų papasakoti apie kaimo nesutarimus, nusukusi akis sako, kad ne.

Reziumė – iš Česlavos perka tik dvi šeimos, maisto jos kioskelyje nėra, tačiau viena šeima perka tik maistą. Kita šeima perka alkoholį, o prasigėrė per ją visas kaimas. Trūksta logikos? Spręskite patys...

Seniūnas: „Ten per daug aktyvisčių“

Pakalbintas Vilainių seniūnas Antanas Bružas neslėpė žinantis apie kaimo istoriją, tačiau jo teigimu, Česlavos vykdoma veikla legali, o kivirčai kyla dėl asmeniškumų.

„Žinau, kad veikia parduotuvė kaime. Moteris turi leidimą prekiauti. Maždaug prieš mėnesį aiškinomės šią istoriją, nes savivaldybėje buvo gautas gyventojų prašymas uždaryti parduotuvę. Tačiau moteris turi licenciją išsipirkusi. Sunku atsakyti, ar ji girdo kaimą, ar ne. Su policija kalbėjau – pažeidimų nėra užfiksuota. Taigi ji viską daro teisėtai, ir iki dešimtos valandos turi teisę prekiauti alkoholiu.

Apie nelegalią prekybą kontrabandinėmis cigaretėmis nesu nieko girdėjęs. Jeigu taip yra – tegul sako, bandysime prašyti policijos pagalbos. Girdėjęs faktų nesu, bet žinoma, gali būti tai ir tiesa, daugelyje kaimų tokia nelegali prekyba vyksta.

O ten dėl tos parduotuvės ir gyventojų – ten yra asmeniniai ginčai, nesutarimai. Labai sudėtinga situacija, sunku įvertinti. Ten vienos moters vyras užgeriantis, moteriškė baisiausiai dėl to pikta.

Aišku, nebūtų tos parduotuvėlės, gal mažiau būtų gėrimo, nes iki Lančiūnavos nuvažiuoti jau atstumas visai kitas.

O su pačia Česlava yra tekę ne kartą bendrauti. Ji turėjo pretenzijų dėl kaimynystėje gyvenančių žmonių. Esu ir pas ją buvęs, ir ji pas mane ne kartą buvusi. Nieko negaliu kažko pasakyti blogo...

Manau, kad tame kaime daug aktyvistų. Kaimas mažas, o aktyvistės visos netelpa vienoje vietoje. Jei vienas kažką daro, kitam pavydas ima – va ir visos bėdos“, – įsitikinęs seniūnas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius