TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Ekologas papasakojo apie šokiruojančius radinius – prašo susimąstyti

Vabzdžių portretai
„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr. / Vabzdžiai
Šaltinis: Partnerio turinys
Projekto partnerio inicijuotas ir parengtas turinys, turinio kontrolė – partnerio rankose
17
A A

Ar nemanote, kad viena miške numesta metalinė skardinė sukelia didelę žalą, jei joje žūsta dešimtys ar net šimtai vabzdžių? Argi vienas ne vietoje paliktas plastiko buteliukas nėra daug, jei jame užstringa ir susižaloja miško gyvūnas? Neringos savivaldybės ekologas ir miškininkas Viktoras Kolokšanskis pasakoja, kad gamtai įtaką daro kiekviena, net ir iš pažiūros nereikšminga, žmogaus veikla.

Vienos numestos šiukšlės žala – šokiruoja

Paklaustas, ar daug ne vietoje numestų šiukšlių randama poilsiautojų pamėgtose erdvėse, Neringos ekologas pasakoja, kad net ir viena ne vietoje numesta vaisvandenių skardinė sukelia didelę žalą natūraliai aplinkai, kurioje gyvename bei poilsiaujame.

Vabzdžiai
123rf.com nuotr. 

Viena tuščia metalinė saldaus gėrimo pakuotė numesta miške – lyg ir nedaug. Bet kai randi tą indą pilną negyvų vabalų, kurių ten telpa daugiau kaip šimtas, pasidaro lyg ir daug.

„Sunku objektyviai įvertinti, kas yra daug, o kas mažai. Viena tuščia metalinė saldaus gėrimo pakuotė numesta miške – lyg ir nedaug. Bet kai randi tą indą pilną negyvų vabalų, kurių ten telpa daugiau kaip šimtas, pasidaro lyg ir daug.

Arba pusiau nugertoje vaisvandenių pakuotėje rasti pusšimtį paskendusių bičių – daug ar mažai? Mano subjektyvia nuomone, kiekviena gamtoje dėl žmogaus netinkamo elgesio ar veiklos atsiradusi ilgai nesuyranti šiukšlė – yra daug“, – sako V. Kolokšanskis.

„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Vabzdžių portretai
„Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr./Vabzdžių portretai

Ekologas teigia, kad net ir mažiausi vabzdžiai, paukščiai ar gyvūnai yra labai svarbūs normaliam mus supančios aplinkos funkcionavimui. Todėl jis skatina susimastyti, kad kiekvienas mūsų žingsnis gamtoje yra reikšmingas.

„Gėrimuose yra medžiagų, labai viliojančių įvairius vabzdžius. Todėl pakuotėse randame labai daug įvairių žuvusių vabzdžių. Kokie jie bebūtų, jie yra gamtos įvairovės dalis – užima savo nišą ir yra svarbūs. Jau nekalbant apie naudinguosius, gerai mums pažįstamus vabzdžius, tokius kaip kaip bitės“, – sako ekologas.

Teko matyti šerną, kuris koją įkišo į plastikinį butelį, o nusikrapštyti nesugebėjo. Plastikas koją taip užveržė, kad ji nupuvo – tiesiogine šio žodžio prasme.

Per ilgus darbo Neringos miškuose metus V.Kolokšanskis asmeniškai susidūrė su daugybe šokiruojančių atvejų, kuomet net ir vienos ne vietoje išmestos šiukšlės žala gamtai – milžiniška.

„Teko matyti šerną, kuris koją įkišo į plastikinį butelį, o nusikrapštyti nesugebėjo. Plastikas koją taip užveržė, kad ji nupuvo – tiesiogine šio žodžio prasme. Spaudoje teko skaityti apie ežiuką, įkišusį galvą į stiklainį ir savarankiškai nepajėgusį išsilaisvinti“, – pasakoja V.Kolokšanskis.

20012971_l
Šerniukai/ 123rf.com nuotr.

Šiukšlinimas atsigręžia bumerangu

Miškininkas teigia, kad žmogaus veikla neretai atsigręžia prieš jį patį. Kadangi esame natūralios mitybos grandinės dalis, žala, kurią mūsų išmestos šiukšlės padaro gyvūnams, paveikia ir mus.

Neprognozuojami tolesni pakuotes sudarančių medžiagų, patekusių į žvėrių organizmą, judėjimo gamtoje keliai. Šios medžiagos per maisto grandines gali patekti ir į kitus gyvūnus bei pasiekti žmogų.

„Manau, kad kai kurios pakuotės ar jų dalys patenka į laukinių gyvūnų skrandžius, mat maisto produktų likučiai padaro jas patraukliu maisto šaltiniu – ypač šernams. Šio proceso pasekmės nenuspėjamos – nuo atskirų individų apsinuodijimų iki visos populiacijos gyvenimo būdo, maitinimosi įpročių, veisimosi pakitimų. Juolab kad tokių požymių jau yra. Pakuotes sudarančių medžiagų, patekusių į žvėrių organizmą, judėjimo gamtoje keliai neprognozuojami. Šios medžiagos per maisto grandines gali patekti ir į kitus gyvūnus bei pasiekti žmogų“, – sako V.Kolokšanskis. 

Išmestos ir nesurinktos šiukšlės anksčiau ar vėliau gamtoje pradeda irti. Neišvengiamai irimo procesas paveikia aplinką, kurioje gyvena natūrali flora ir fauna, poilsiaujame ir leidžiame laiką mes.

Hamburgo dailės ir amatų muziejaus nuotr./Gausybė plastiko atliekų nusėda jūrose ir vandenynuose, o galiausiai, per maisto grandinę, ir ant mūsų stalo.
Hamburgo dailės ir amatų muziejaus nuotr./Gausybė plastiko atliekų nusėda jūrose ir vandenynuose, o galiausiai per maisto grandinę ir ant mūsų stalo.

„Yrant pakuotėms užteršiama aplinka, dirvožemis, vanduo. Dažnai pakuotės suyra mechaniškai, jų cheminė sudėtis nepasikeičia ir ilgai neyrančios medžiagos pasklinda aplinkoje – jų nebeįmanoma surinkti ir utilizuoti. Tikėtina, kad didelė žala padaroma vandens faunai, nes didelė pakuočių dalis patenka į vandens telkinius. Ne paskutinėje vietoje yra estetinis faktorius – niekam nemalonu poilsiauti apšiukšlintoje teritorijoje“, – sako miškininkas.

Rūšiuoti, rūšiuoti ir dar kartą rūšiuoti!

Paklaustas, kokių priemonių turėtų imtis žmonės, kad apsaugotų aplinką, kurioje gyvena, ekologas ir miškininkas atsako nedvejodamas – rūšiuoti.

„Trys svarbiausi patarimai: rūšiuoti namie, rūšiuoti darbe, rūšiuoti ilsintis. Paskui išrūšiuotas atliekas padėti ten, kur priklauso: arba pristatyti į būsimą užstato sistemą, arba rūšiuojamojo surinkimo sistemą“, – pataria V.Kolokšanskis.

Miškininkas ir ekologas skatina žmones į savo veiklos gamtai sukeliamą žalą žvelgti atsakingiau ir keisti vartojimo įpročius – kiek įmanoma labiau vengti vienkartinių pakuočių.

Apskritai reikėtų vengti atliekų susidarymo. Kuo mažiau naudoti vienkartinių pakuočių ir indų.

„Apskritai, reikėtų vengti atliekų susidarymo. Kuo mažiau naudoti vienkartinių pakuočių ir indų. Pavyzdžiui, gėrimus į gamtą galima neštis persipylus į daugkartinio vartojimo indus – termosus ar gertuves. Jei šeimai reikia dviejų litrų gėrimo, tai pirkti tokios talpos pakuotę, o ne keturias pakuotes po pusę litro.

Taip pat svarbu nepirkti produktų „su atsarga“, bijant, kad nepritrūktų. Priešingu atveju, tikėtina, kad nemaža produktų dalis pavirs atliekomis ir atsidurs konteineryje, ar dar blogiau – gamtoje“, – sako V.Kolokšanskis.

Aplinką susikuriame patys

Visi norime gyventi gražioje, tvarkingoje ir išpuoselėtoje šalyje. Tačiau turime suprasti, kad mūsų aplinką kuria ne kas kitas, o mes patys. Neringos ekologas ir miškininkas V.Kolokšanskis skatina suprasti, kad mūsų gyvenimo kokybė priklauso tik nuo mūsų pačių.

„Nemanykime, kad „moku mokesčius“, todėl turi ateiti geras dėdė ir viską sutvarkyti, nes iš mano mokesčių gauna algą. Arba, kad bus kokia gamtosauginė akcija, kurios metu kitas geras dėdė ar teta surinks šiukšles veltui. Toks požiūris veda į  aklavietę. Už švarią aplinką turime būti atsakingi visi visada ir visur“, – sako V. Kolokšanskis.

Miškininkas priduria, kad kiekvieno iš mūsų indėlis į aplinkos tvarkymą yra reikšmingas.

„Būkime optimistais. Kiekviena iš gamtos pašalinta šiukšlė sumažina taršą – tegul ir truputį. Todėl reiktų nepatingėti surinkti net ir kitų nedrausmingų žmonių paliktas šiukšles bei jas tinkamai sutvarkyti“, – sako V.Kolokšanskis.

Grąžinti verta 1
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min