Bet A.Zuokas ginasi – esą ankstesnė miesto valdžia neskyrė dėmesio planavimui, todėl prireikė laiko „kojoms apšilti“.
Sąmokslo teorija
Vos atsisėdęs į mero kėdę A.Zuokas puolė tikrinti, kas padaryta, kol jis ketverius metus nebuvo sostinės dangoraižio šeimininkas. Daugeliui savivaldybės darbuotojų pirmiausia įvedė 12 valandų darbo dieną, jiems teko papildomai darbuotis nemokamai. Tai turėjo būti jų geranoriškumo gestas ir pagalba naujiesiems miesto vadovams kuo greičiau išsiaiškinti miesto problemas.
Tačiau vos įsibėgėjusį A.Zuoką pakirto liga – tiesiai iš darbo vietos jis pateko į Santariškių klinikų reanimaciją, o jo žmona parlamentarė Agnė Zuokienė net prabilo apie galimą apnuodijimą. Vis dėlto sąmokslo teorija subliūško. Tą patvirtino pats meras – medikai jam išsiaiškino, kad pagrindinė negalavimų priežastis yra apsinuodijimas maistu, kuris sukėlė ir kitas neigiamas reakcijas organizme.
Iš nesąmonių skyrelio
 |
| Artūro Zuoko nuotr./Taip meras važinėjosi Gedimino prospektu. |
Birželio vidury vilniečiai sulaukė pirmos geros žinios – sostinės gatvėse pinga automobilių stovėjimas. A.Zuoko iniciatyva, Mėlynoji rinkliavos už automobilių stovėjimą zona, kurioje palikti valandai automobilį kainuoja 6 Lt, liko tik Vokiečių, Didžiojoje, Aušros Vartų (iki Bazilijonų g.) ir Šventaragio gatvėse. Miesto centre grįžta prie 3 Lt už valandą mokesčio.
Tuo mero susirūpinimas automobilių statymo problemomis nesibaigė. Vaizdas, kaip rugpjūčio pradžioje A.Zuokas šarvuočiu sutraiško ant dviračių tako Gedimino prospekte stovintį „Mersedesą“, internetinėje erdvėje apskriejo visą pasaulį. Vieni merą gyrė už puikų viešųjų ryšių išmanymą, kiti šaipėsi, kad su tokiu filmuotu vaizdeliu Vilnius pateko į pasaulio žinių laidų „nesąmonių“ skyrelį.
Vos miestiečiai primiršo šarvuotį ir merą jame, A.Zuokas mestelėjo dar vieną utopinę idėją – pirkti vieną iš Graikijai priklausančių Viduržiemio jūros salų ir ten steigti 22-ąją sostinės seniūniją. Nors daugeliui tokia mintis sukėlė tik šypseną, pats meras rimčiausiai aiškino, kad salą galima įsigyti (o ji kainuotų apie 24 mln. Lt) už privačias lėšas, įregistruoti Lietuvos Vyriausybės vardu ir lietuviai turės išskirtinę vietą poilsiui. Jau nekalbant, kad šalies vardas nuskambės visame pasaulyje.
Vis dėlto skolose skendintis Vilnius kol kas salos neįsigijo. O ir mintis ten steigti seniūniją jau ne tokia patraukli, nes A.Zuokas itin aktyviai nusiteikęs panaikinti ir beveik visas dabar esančias sostinės seniūnijas. Nepaisydamas nei seniūnų, nei opozicijos atstovų, nei Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje kritikos.
Mikroautobusai ir taksi
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Griaunamas viešbutis Gedimino prospekte |
Praeitos A.Zuoko, kaip sostinės mero, kadencijos buvo pažymėtos naujų statybų vajumi. Grįžęs į valdžią jis vėl gali tuo pasigirti. A.Zuokas pradėjo II etapo vakarinio aplinkkelio statybas, dalyvavo pradedant griauti Konstitucijos prospekte stovėjusius viešbučio „Sputnikas“ griaučius. Tačiau tai ilgalaikiai projektai, kurie greičiausia vyktų prie miesto vairo būnant ir kitam merui.
Pulta pertvarkyti transporto sistemą. Tiesa, šios permainos sulaukė daugiausia neigiamų miestiečių atsiliepimų, nes nuo kovo nebeliko keturių populiarių mikroautobusų maršrutų – 2, 4 ir 62.
Kritika žeriama ir municipalinės taksi įmonės steigimui. Esą tai biudžeto pinigų švaistymas, neteisingų konkurencijos sąlygų sudarymas ir visiškai ne savivaldos funkcija. Tačiau meras laikosi savo ir šiuo metu jau veikia bendra taksi dispečerinė, kuria naudotis gali tie taksi vairuotojai, kurie neteko darbo po Valstybinės mokesčių inspekcijos įvykdytų kratų taksi įmonėse ir jų vadovų sulaikymų. Po kelių mėnesių veiklą ketina pradėti ir municipalinė taksi bendrovė „Vilnius veža“.
Ore tebesklando ir Vilniaus oro linijų idėja. Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ vasarį pasidžiaugęs, kad Lietuvoje bus steigiama nauja oro bendrovė „airLITUANICA“, nuo konkretesnių komentarų A.Zuokas kol kas susilaiko. Bet kartoja – avialinijos bus.
Plytelių „mįslės“
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Gedimino prospekto trinkelės |
Savo meravimo metines A.Zuokas mini spėliodamas, kas kaltas dėl nekokybiškai atliktos Gedimino prospekto rekonstrukcijos ir kur dingo senosios prospekto plytelės. Kaltinimų ietys sminga į dabartinį aplinkos viceministrą ir buvusį A.Zuoko bendražygį, buvusį vicemerą, buvusį „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktoriaus pavaduotoją Stanislovą Šriūbėną. Šis atsikerta jokių sprendimų nepriėmęs, parašų niekur nedėjęs ir pataria pačiam merui susimąstyti apie savo atsakomybę.
Nesantaika A.Zuoką sieja ir su Vyriausybės vadovu Andriumi Kubiliumi. Savivaldybės taryba pritarė siūlymui skųsti Vyriausybę teismui ir reikalauti beveik milijardo litų. Esą dėl netinkamo gyventojų pajamų mokesčių skirstymo tokius nuostolius per pastaruosius ketverius metus patyrė Vilnius, o kiekvienas sostinės gyventojas dėl to negavo apie 1700 Lt.
Jeigu teismas nuspręs, kad miestas teisus, A.Zuokas žada naujus vaikų darželius ir mažiau duobių gatvėse, kurios jau tapo neatskiriama sostinės kasdienybės dalimi.
Taryboje – ramybė
Nerasdamas bendros kalbos su šalies vadovais, A.Zuokas kuo puikiausiai sutaria su miesto tarybos kolegomis. Bent jau tais, kurie priklauso valdantiesiems, nes opozicijos žodis retai kada turi lemiamos įtakos.
Per šiuos metus valdančiąją sostinės daugumą supurtė tik vienas rimtesnis skandalas. Birželio vidury Darbo partija paskelbė stabdanti savo dalyvavimą Vilniaus miesto valdančioje koalicijoje esą dėl per kelis mėnesius taip ir nepaskirstytų funkcijų tarp sostinės savivaldybės administracijos vadovų. Neoficialiai kalbėta, kad „darbiečiai“ paprasčiausiai norėjo turėti daugiau įtakos.
Vis dėlto ši politinė suirutė išėjo į naudą būtent A.Zuokui. Prie koalicijos prisijungė Lietuvos lenkų rinkimų akcija, jos atstovas Jaroslavas Kaminskis tapo vicemeru, o Darbo partijai teko tenkinti dar mažesnes įtaka tarp valdančiųjų.
Šiuo metu valdantieji gana vieningai priima visus sprendimus. Žinovai sako, kad tokia ramybė miesto taryboje įsivyravo dėl to, jog A.Zuokas itin tiksliai paskirstė valdančiosioms postus ir įtakos sferas.
Artūras Zuokas, Vilniaus meras: Realūs darbai – vasarą
Tikrai jau metai prabėgo? Aš „apakęs“! Net nepastebėjau, gerai, kad priminėte.
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Artūras Zuokas |
Metai buvo greiti, sudėtingi ir nelengvi, bet optimizmo tikrai turime ir kai ką pasiūlysime, kad miestas būtų kitoks ir kad miestiečiai didžiuotųsi, jog gyvena Vilniuje. Problema ta, kad praeitoje kadencijoje buvo mažai skiriama dėmesio projektavimui ir planavimui. Todėl mums reikalingas tas laikotarpis – metai, o gal ir daugiau, kad galėtume paruošti projektus, kuriuos norime įgyvendinti. Tam tikrus realesnius darbus, veiksmus miestiečiai pamatys jau šių metų vasarą, kitais metais.
Dirbti dabar tikrai sudėtingiau. Per tuos ketverius metus, kai aš nebuvau miesto taryboje, dabartinė Vyriausybė labai daug savivaldos teisių pasiėmė sau ir pakėlė į nacionalinį lygmenį. Šiandien biurokratijos yra daugiau. Savivalda neteko daugelio tų teisių ir laisvių, kurias turėjo iki 2007 metų, o tai apsunkina darbus. Tarkim, surengti konkursą dėl viešosios ir privačiosios partnerystės anksčiau galėdavo Vilniaus miesto taryba, pati samdydavo ekspertus, teisininkus ir projektas vykdavo. Dabar reikia derinti su visomis ministerijomis, žinybomis prie ministerijų, kiekvienas turi savo matymą, požiūrį, nuomonę, kurias reikia suderinti, o tai užtrunka. Kai kuriuos darbus pradėjo dar praeitos kadencijos taryba, tačiau jie vis dar nepajudėjo.
Taip pat ir su būsto renovacijos programa. Jeigu ji būtų deleguota savivaldybėms, ji jau būtų įgyvendinama. Kadangi viskas sukelta į Vyriausybės ir ministerijų lygmenį, o ministerijos nėra tos institucijos, kurios gali realiai įgyvendinti konkrečius projektus, todėl renovacija nevyksta.
Gražina Drėmaitė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė: Žiūriu tik į paveldą
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Gražina Drėmaitė |
Aš dar tebegyvenu A.Zuoko praeitos kadencijos meravimu, kur labai didelis dėmesys buvo skirtas paveldui. Vienas iš jo fantastiškų projektų buvo Vilniaus medinių namų restauravimas. Šitas projektas buvo įpusėtas, kai jam teko palikti postą. Kadangi dabar jis vėl grįžo, aš labai viliuosi tęstinumo. Kalbėjome, žadėjo.
Labai didelį dėmesį A.Zuokas skyrė ir senųjų Vilniaus kapinių restauravimui – Bernardinų, kitų. Man nesvarbu, ką meras daro kitais klausimais, aš žiūriu į paveldą ir man atrodo, kad jis yra pakankamai inteligentiškas ir supranta Vilniaus miesto paveldo svarbą.
Man nepatinka nei Gedimino prospekto, nei Rotušės aikštės „euroremontai“, nes man norisi, kad Vilniaus senamiestis, įrašytas į pasaulio paveldo sąrašą, išlaikytų savo savitumą ir taip pritrauktų turistų.
Šitoje kadencijoje jis dar nesušilo. Visos tos aistros...
Alfredas Bumblauskas, istorikas: „Kaip garas ant švilpuko“
 |
| ikrauk.lt reporterės Anželikos Stackevič nuotr./Alfredas Bumblauskas |
Aš nieko negirdžiu. Man atrodo, Lietuvą toliau trikdo skandalai. Kažką žinau apie Gedimino prospekto plyteles, bet nežinau, kas atsakingas. Žinau, kad A.Zuokas pervažiavo šarvuočiu mašiną. Gera akcija, man patinka, pritariu, tik nežinau, kas iš to mums. Viskas yra kaip garas ant švilpuko.
O rimtesnių permainų tai ir nematau, matau tik, kad asfaltas visur per daug duobėtas, bet A.Zuokas jau ir padavė A.Kubilių į teismą. Manau, tai teisinga, kad einama teisminiu būdu, visas pasaulis žino, kad gali merai paduoti Vyriausybę į teismą, jeigu jų sprendimai yra dempinguojami, jų nepaisoma. A. Zuokas čia, man rodos, teisus, tik nežinau, ar nuo to galo čia viskas pradėta.
Mūsų meras yra geras linksmojo, lengvojo žanro atstovas. Darbais kartais irgi pasidžiaugi, bet paskui kiti merai šaukia, kad A.Zuokas tik užbaigia darbus, kurie seniai buvo suplanuoti. Bet kažkodėl mes atsinaujinantį Vilnių siejame su Zuoko vardu.
Linksmybės man irgi patinka, nėra blogai, jeigu meras yra linksmas žmogus. Jeigu sugeba „prastumti“ oranžinius dviračius kažkada vilniečiams, aš tam neprieštarauju, man patinka. Be to, įsivaizduoju, kad dabar sunkmetis, nelabai ką gali ir nuveikti. Vis dėlto man trūksta sąmoningų veiksmų.
Tarkim, ką reiškia Tautos namai vietoj Profsąjungų rūmų? Tuo metu, kai Vilniuje gyveno 2 proc. lietuvių, Tautos namai buvo prasmingi, tai buvo J.Basanavičiaus idėja. O ką reiškia tokie namai, kai Vilnius yra Lietuvos sostinė, visos institucijos čia yra Tautos namai? Tai idėjinis „bardakas“. O savivaldybė nestabdo projekto, nors čia yra dinozaurų, naftalinu apsibėrusių, idėjos. Ką tie Tautos namai darys, kokiai tautai atstovaus? Lietuvių tautai? Tai kam tada atstovaus Operos ir baleto teatras, Vilniaus universitetas? Žydų ar lenkų tautai? Kur logika?
Aš savivaldybės klausiu labai paprastai – tai kur ta taryba, kuri turi strateguoti tokius dalykus? Jos nėra. Pabuvau posėdžiuose, jie ten svarsto kaip kokia Statybos tresto taryba kažkokius ūkinius klausimėlius... O kurti Vilniaus įvaizdį nėra kam.