Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iniciatyvą parengti ir pasirašyti nacionalinį susitarimą, padėsiantį suvaldyti sunkmečio pavojus, skeptiškai vertina ne tik opozicija, bet ir kai kurie koalicijos partneriai. Ieškoti vienybės parlamento frakcijoms TS-LKD siūlo dėl kelių probleminių klausimų. Tarp jų minimas šalies ekonomikos gaivinimas, finansų stagnacijos įveikimas, pasitikėjimo valstybės institucijomis didinimas ir įtampos visuomenėje mažinimas, teisėkūros proceso tobulinimas.
Nacionalinio susitarimo rengimas būtų patikėtas Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei. Tikimasi, kad rezoliuciją dėl tokio susitarimo pavyks priimti jau rytoj prasidedančios antrosios neeilinės sesijos metu. Pirmosios tokios sesijos pabaigoje (sausio 20-ąją) projekto autoriams rekomenduota, pasitarus su visų frakcijų atstovais, patobulinti dokumento tekstą. Vienas projekto autorių TS-LKD atstovas Gintaras Songaila vakar LŽ teigė, kad tekste padarytos tik kelios redakcinio pobūdžio pataisos. „Susitarimas tikrai reikalingas ne tik šiandien, bet ir ateičiai“, – pabrėžė politikas. G.Songaila mano, kad parengtą projektą Vyriausybė Seimui galėtų pateikti per pavasario sesiją. Kada nacionalinis susitarimas bus pasirašytas, kol kas neprognozuojama.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnui Valentinui Mazuroniui siūlomas projektas labiau primena viešųjų ryšių akciją nei rimtą dokumentą. „Mes jau turėjome tartis – kad ir dėl tų naktimis priimtų dalykų. Dabar, kai visi sprendimai jau palaiminti, siūloma susitarti. Kaip tame animaciniame filmuke, kur katinas Leopoldas kvietė gyventi draugiškai. Tai paprasčiausia demagogija, o ne bandymas ieškoti sprendimų“, – sakė jis.
Valdančiajai daugumai priklausančios Tautos prisikėlimo partijos frakcijos narys Mantas Varaška mano, kad šiuo metu reikia ne nacionalinių susitarimų, o normalaus ir spartaus darbo. „Šiandien aktualūs mokesčių, energetikos, švietimo reformos klausimai. Jei valdančioji koalicija, būdama pakankamai didelė, jų nepajėgia išspręsti, matyt, reikia kitos daugumos“, – kategoriškai nusiteikęs M.Varaška.
„Tas susitarimas atrodo keistas. Nemažai jų buvo ir anos kadencijos Seime, bet iš mirties taško jie taip ir nepajudėjo. Nepalaikau deklaratyvių tekstų, neturinčių aiškaus veiksmų plano“, – pareiškė opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Vytautas Gapšys. Jo teigimu, pritarti ar ne konservatorių siūlymui, frakcija svarstys.
„Tokie politiniai veiksmai paprastai daromi prieš priimant sprendimus, tad dabar toks siūlymas gerokai pavėlavęs. Tačiau socialdemokratai pasirengę konstruktyviai bendradarbiauti su valdančiaisiais, jei dokumente bus numatyta, ką valdžia darys dėl darbo vietų išsaugojimo, ūkio stimuliavimo, socialinės apsaugos“, – sakė Seimo opozicijos lyderis Gediminas Kirkilas.
