Ketverius metus trukę darbai kainavo daugiau kaip 2 mln. eurų, jie finansuoti ES ir valstybės lėšomis.
„Šis centras – pirmiausia mokslo muziejus. Jame galima daug ko išmokti, suprasti, todėl kviečiu didžiuotis mūsų mokslu, kurio svarba visuomenei ypač išryškėjo dabar, gyvenant sudėtingu pandemijos metu“, – per atidarymą sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Centro vedėjo Vytauto Purono teigimu, iki rekonstrukcijos pastatas buvo avarinės būklės, muziejiniai rinkiniai saugoti apverktinomis sąlygomis, baldai ir įranga buvo visai nusidėvėję. Šaltuoju metų laiku lankytojai gūždavosi nuo vėsos.
„Atnaujintame pastate įkurdintos patogios apžiūrėti ekspozicijos, pertvarkyta aplinka, planuojami įdomūs edukaciniai renginiai turėtų būti patrauklūs ne tik specialistams ir geologijos entuziastams, bet ir plačiajai visuomenei“, – rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.
Rekonstruotame centre įrengta mechanizuota kerno saugykla.
Kernas – cilindrinis uolienos stulpelis, gaunamas gręžiant koloniniu gręžimu. Jis yra tos vietos geologinis metraštis ir pagrindinis informacijos šaltinis apie žemės gelmes.
Vievyje saugomas nuo 1953 metų išgręžtų vertingiausių 1148 gręžinių kernas, bendras ilgis – 144,28 kilometro. Tarp jų – kernas iš 386 gręžinių, pasiekusių planetos kristalinį pamatą, taip pat iš giliausio Lietuvoje Vydmantų gręžinio, jo gylis siekė 2564 metrus.
Žemės gelmių informacijos centre taip pat galima apžiūrėti riedulių ekspozicijas. Per 550 lauko riedulių išdėlioti keturių hektarų teritorijoje. Parke yra du vandens telkiniai, gausu lietuviškų medžių ir krūmų.
Ekspozicijoje yra ir Juozo Lisausko retų mineralų kolekcija, Alfonso Žukelio surinktas 195 fosilijų rinkinys, šiuolaikinės Lietuvos geologų mokyklos puoselėtojo, akademiko Juozo Dalinkevičiaus (1893–1980) memorialinė ekspozicija, Lietuvos naudingųjų iškasenų pavyzdžiai.
Žemės gelmių informacijos centras įkurtas 2015 metais, reorganizavus tuometį Lietuvos geologijos muziejų.
