Tokią poziciją V.Uspaskichas žurnalistams išsakė pirmadienį šalies vadovei pareiškus, kad KT išvada dar labiau sustiprina įtarimus dėl valstybės valdyme siekiančios dalyvauti Darbo partijos skaidrumo.
„Kodėl sustiprina? Kaip tik dabar Darbo partija šiek tiek išteisinta. O sustiprina kai kurie nariai, dėl kurių dar nesibaigė teisminis procesas, tyrimas. O iš tyrimo kol kas man žinomi tokie faktai, kad nė vienas įtariamasis, kuris įvardintas Konstituciniame Teisme net nepakviestas į tyrimus. Tai keistai atrodo – byla iškelta, viešai įvardinti kalti žmonės, o jų nekviečia net į apklausą?“, – per teismo posėdžio, kuriame nagrinėjama Darbo partijos byla, pertrauką žurnalistams sakė V.Uspaskichas.
Paklaustas, kodėl prezidentė laikosi tokios nuomonės jis atsakė: „Nežinau, jūs klauskit jos“.
O į pastabą, kad D.Grybauskaitė jau ne pirmą kartą išsako Darbo partijai nepalankią poziciją teigė: „Suprantate, kol kas vyksta pasisakymai, o kada baigsis pasisakymai ir bus sprendimai, tada mes žiūrėsime, ką daryti“.
„Aš nenoriu nei komentuoti, nei nieko. Kad būtų priimtas vienos ar kitoks sprendimas ir mane tenkina bet koks. Bet jis jau turi būti, negalima taip klampinti šalį nesuprantama kur. Niekas nieko nepaaiškina. Mane tenkina bet koks sprendimas“, – kalbėjo V.Uspaskichas.
Prezidentė D.Grybauskaitė pirmadienį pareiškė, kad KT išvada dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų dar labiau sustiprina įtarimus dėl valstybės valdyme siekiančios dalyvauti Darbo partijos skaidrumo, sako
Anot valstybės vadovės, Seimo rinkimų rezultatus įvertinęs Konstitucinis Teismas parodė, kad Lietuvoje perkama demokratija ir įstatymų pažeidimai nebus toleruojami.
Pasak jos, galutinius Seimo rinkimų rezultatus ir abejones dėl jų teisėtumo įvertinus KT žengtas dar vienas svarbus žingsnis politinės sistemos skaidrinimo ir brandesnės demokratijos keliu.
KT šeštadienį paskelbė, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatant Darbo partijos kandidatų eilę buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, tačiau mandatų skaičius daugiamandatėje apygardoje nustatytas teisingai. Teismo teigimu, „darbiečiai“ Jolanta Gaudutienė, Jonas Pinskus, Živilė Pinskuvienė į Seimą pagal Darbo partijos sąrašą išrinkti pažeidžiant Seimo rinkimų įstatymo nuostatas, kuriose įtvirtintas draudimas papirkti rinkėjus ir reguliuojamas kandidatų reitingo skaičiavimas bei sąrašų galutinės eilės nustatymas.
Taip pat KT sprendimu, anuliuoti rinkimų rezultatai gali būti Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje. Čia į parlamentą buvo išrinktas socialdemokratas Aleksandras Zeltinis.
„Vyriausioji rinkimų komisija negalėjo tvirtinti galutinių rinkimų rezultatų šioje apygardoje ir privalėjo pripažinti juos negaliojančiais“, – teigiama KT išvadoje.
Konstatuota, kad pasibaigus balsavimui Kaštonų rinkimų apylinkėje nesilaikyta įstatyme nustatytos balsų skaičiavimo tvarkos, padaryti kiti šiurkštūs pažeidimai, turėję esminę įtaką rinkimų rezultatų šioje apygardoje, bet Vyriausioji rinkimų komisija to netyrė ir nevertino.
Valstybės vadovė yra pareiškusi, kad „partija, kuri pati, ne tik atskiri asmenys, yra teisiamųjų suole, neturėtų dalyvauti Vyriausybės formavime“.
Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje Darbo partija, jos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, vicepirmininkas Vytautas Gapšys, į Seimą išrinkta Vitalija Vonžutaitė ir finansininkė Marina Liutkevičienė kaltinami dėl vadinamosios juodosios buhalterijos.
Tuo metu Darbo partija su Lietuvos socialdemokratų partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“ buria centro-kairės valdančiąją koaliciją.
Šios trys partijos Seime gali sudaryti – 77-78 balsų daugumą. Dėl galimo prisijungimo prie šios koalicijos tariamasi ir su Lietuvos lenkų rikimų akcija.
