Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 14d. 22:05

Vilkaviškio rajone duris atvėrė unikalus plaktukų muziejus

Plaktukų muziejus Vilkaviškio rajone, Degučių kaime
Andriaus Grygelaičio nuotr. / Plaktukų muziejus Vilkaviškio rajone, Degučių kaime

Ar žinote, kas sieja statybininkus, teisėjus, stalius, batsiuvius, gydytojus, juvelyrus ar stogdengius? Gal ir nuskambės kiek keistai, tačiau visų jų profesijose naudojami... plaktukai. Skaičiuojama, kad pasaulyje skirtingų šių įrankių rūšių yra per 25 tūkstančius. Ir tai be privačių kalvių gaminių. Plaktukų muziejai – itin retas reiškinys.

Visame pasaulyje iki šiol jų buvo vos trys – Australijoje, Aliaskoje (JAV) ir Ignalinos rajone. Prieš keletą savaičių duris atvėrė ir ketvirtasis toks muziejus – Vilkaviškio rajone esančiame Degučių kaime.

Žibančios akys

Naujojo muziejaus įkūrėjas Saulius Matusevičius lankytojus pasitinka su plačia šypsena ir degančiomis akimis. Vyro nereikia prašyti pasakoti apie muziejaus eksponatus, jis pats nuotaikingai, vaizdžiai ir su didžiule meile pristato kone kiekvieną plaktuką. O jų muziejuje šiandien – beveik pusšešto šimto. Gali būti, kad kai skaitote šį tekstą, plaktukų skaičius jau yra dar didesnis. Kiekvieną savaitę į vyro namus atkeliauja po kelis ar keliolika naujų eksponatų. Dažniausiai Saulius juos perka pats, tačiau mielai priima ir dovanas iš kitų. Tiesa, jų nėra labai daug.

Norint patekti į Degučiuose esantį plaktukų muziejų reikia atverti duris, kurių net rankenos padarytos iš plaktukų.

Nors šiandien Degučiuose jau stovi muziejus, tačiau jis dar nėra oficialiai įregistruotas. Jo savininkas tikino iki šiol tam neturėjęs laiko, nes buvo užsivertęs įkurtuvių reikalais. Tiesa, oficialų muziejaus statusą S.Matusevičius visgi planuoja įgyti.

Planų yra ir daugiau. Pavyzdžiui, vyriškis galvoja netoli Degučių kaimo atridenti akmenį, ant jo užkelti didžiulį plaktuką ir tarsi padaryti nuorodą į jo įkurtą muziejų.

Apie muziejų negalvojo

Dar prieš tris metus S.Matusevičius nebūtų net pagalvojęs, kad jau netrukus visos jo mintys suksis apie plaktukus. Tuomet jam tai buvo paprasčiausias įrankis, skirtas įkalti vinims. Šiandien vyras jau galėtų valandų valandas pasakoti įvairias istorijas apie plaktukų paskirtis, jų funkcijas, vardinti jų skirtumus.

„Štai šis – skirtas automobiliams. Juo galima, reikalui esant, išmušti stiklą ar nupjauti saugos diržą. Jame netgi yra įmontuotas žibintas, o gale yra magnetas, kurio pagalba galima žibintą pritvirtinti prie mašinos stogo. Prieš kelias dienas iš Anglijos gavau plaktuką, kuris pats vinis pasiima ir kalant jų nereikia laikyti. Tokio dar nebuvau matęs! O štai tokiais įrankiais Amerikoje, Anglijoje ir Australijoje įprastai kaminus švinu apkaldavo. Pas mus kaminus apskardina, o ten švinu apkala. Šis plaktukas – skirtas kapoti šokolado plytelėms, šis – alaus buteliams atidaryti, šitas – skaldyti ledui...“, – neužsikirsdamas entuziastingai vardina muziejaus šeimininkas.

O viskas prasidėjo tada, kai jo kaimynas Saulius Vaitkevičius padėdamas kieme statyti pavėsinę, kartą jo paprašė paduoti plaktuką. Tuomet S.Matusevičius iš uošvio traktoriaus pačiupo pirmą pasitaikiusį įrankį ir ištiesė jį kaimynui. Šis pamatęs siūlomą daiktą tik suriko, kad su juo galima nagus nusimušti ir neėmė jo iš principo. Tąkart S.Matusevičiui teko pėdinti į kaimyno namus ir atnešti jo plaktuką. Kitą dieną abu vyrai nuvažiavo į Kalvarijos turgų, kuriame S.Vaitkevičius parodė savo bendravardžiui, kokį plaktuką reikia naudoti kalant vinis.

Iš pradžių pašnekovo galvoje net nebuvo minčių apie būsimą muziejų, tačiau taip jau išeidavo, kad jis vis dažniau patekdavo į Kalvarijos arba Vilkaviškio turgus, o ten kaip tyčia po akimis vis pasitaikydavo įdomių plaktukų.

„Iš pradžių jų susikaupė gal dešimt, paskui jau penkiasdešimt ir galiausiai beveik pusantro šimto. Tuomet juos dar laikiau sukabinęs kitoje patalpoje, tačiau, kai pamačiau, kad jiems jau nėra vietos, nusprendžiau statyti atskirą statinį ir jame toliau kaupti visą kolekciją“, – šypsojosi S.Matusevičius.

Dabar jis kartais juokais kaimynui net šūkteli per tvorą prašydamas šio paskolinti plaktuką, tačiau tas tik numoja ranka ir toliau eina savo keliais...

Norėjo sugriauti nusistovėjusį mitą

Degučių kaimo gyventojo įkurtame muziejuje plaktukai išdėstyti tvarkingai, jie – sunumeruoti, prie kiekvieno iš jų parašyta kilmės šalis ir paskirtis. O pastarųjų yra pačių įvairiausių: skirtas smulkiems darbams, akmenims tašyti, girnoms kalti, mechaninis, vyno butelio kaiščiui įspausti, juvelyro plaktukas, teisėjo, mėsininko, baldžiaus, geležinkelininko, net plaktukas, su kuriuo daromi žmonių skrodimai. Tarp įdomesnių eksponatų – daugiafunkcis moteriškas plaktukas bei iš Amerikos atkeliavęs elektrinis prietaisas.

Nors pastarasis ir yra butaforinis ir su elektra neturi nieko bendro, tačiau būtent tokius plaktukus, anot S.Matusevičiaus, buvo itin populiaru dovanoti amerikiečiams vyrams septintajame dešimtmetyje. Muziejaus savininko teigimu, užsienio valstybėse skiriasi ne tik kultūra ir papročiai, tačiau ir ten pagaminamų plaktukų formos.

Andriaus Grygelaičio nuotr./Plaktukų muziejus Vilkaviškio rajone, Degučių kaime
Andriaus Grygelaičio nuotr./Plaktukų muziejus Vilkaviškio rajone, Degučių kaime

Tarp daugybės muziejaus eksponatų galima surasti ir daugiau nei šimtą metų skaičiuojančius įrankius, ir šiandienos pramonininkų sukurtus žaislus, ir puodelius su plaktukų nuotraukomis, ir net plaktuko formos auskarų ar kitų papuošalų.

„Čia yra labai daug įdomių ir retų eksponatų. Pavyzdžiui, vieną iš plaktukų kadaise japonų budistų vienuoliai naudojo gongui mušti. O štai pats seniausias mano ekspozicijos plaktukas pagamintas 1870 m. Jis buvo skirtas lenktyniniams arkliams kaustyti. Šis įrankis susilanksto, todėl jį labai patogu įsidėti į kišenę. Į internetinę paieškų sistemą „Google“ įvedus įrašą „senas retas plaktukas“ visada išmeta jo nuotrauką. Šį plaktuką įsigijau internete aukciono būdu“, – teigė pašnekovas.

Neskaitant tų plaktukų, kuriuos jis randa turguose, šiuos įrankius Saulius dažniausiai ir perka būtent internete. Labiausiai vyras džiaugiasi, kai randa kur nusipirkti ne vieną plaktuką, o visą jų rinkinį.

Nors į muziejų yra atkeliavę daugybė eksponatų iš Japonijos, Vokietijos, Prancūzijos, Graikijos, Rusijos bei kitų pasaulio šalių, tačiau dažniausiai vyras juos siunčiasi iš JAV ir Anglijos. Daugiausiai problemų kyla siunčiantis prekes iš Ukrainos. Kadangi pastaroji šalis nėra Europos Sąjungos narė, norint gauti plaktukus tenka pildyti įvairias deklaracijas, susidurti su kitokiomis biurokratinėmis problemomis.

Į Degučių kaime esantį plaktukų muziejų toliausiai eksponatas atkeliavo iš Australijos. Lengviausias iš eksponatų čia yra pripučiamas plaktukas, o sunkiausias sveria 20 kg.

Vyras teigė, kad nepaisant to, jog plaktukus renka jau trejus metus, jis vis dar randa, kas jį nustebina. Šiam savo pomėgiui S.Matusevičius negaili nei laiko, nei pinigų. Nors iš pradžių žmona Nijolė ir sūnus Artūras kiek įtariai žiūrėjo į šį pomėgį, tačiau dabar džiaugiasi, kad namie duris atvėrė plaktukų muziejus.

„Norėjau įrodyti, kad ir kaimo žmonės gali būti kažkuo išskirtiniai. Iki šiol visuomenėje sklando mitai, kad kaimo gyventojai daug geria ir gyvena iš pašalpų. Tikrai ne visi tokie“, – užtikrino pašnekovas.

Ne vien plaktukai

Norint patekti į Degučiuose esantį plaktukų muziejų reikia atverti duris, kurių net rankenos padarytos iš plaktukų. Prie įėjimo pakopoje taip pat įbetonuoti plaktukai. Tiesa, vos įėjus lankytojus pasitinka ne plaktukas, o... kuoka. O prie jos – šmaikštus užrašas „Ne plaktukas, bet užduoti galima“. Vis dėlto muziejuje be kuokos yra ir daugiau eksponatų, kurie nėra plaktukai. Čia lentynose puikuojasi keli sendaikčiai, o vienoje iš sienų sukabinti kirviai. Jų taip pat yra pačių įvairiausių, o seniausias iš jų pagamintas 1859 m. Priešingai nei ant plaktukų, ant kirvių dažniausiai pagaminimo metai yra iškalami.

„Sykį Vilkaviškio turguje radau smetonišką lietuvišką plaktuką, pagamintą 1931 metais. Retas kuris įrankis būna pažymėtas data. Tai – vienetiniai, kalvių gaminiai“, – paaiškino muziejaus savininkas.

Jis svarstė, jog ateityje dalį patalpų norėtų paskirti senų monetų ekspozicijai. Jas vyras renka nuo mažens.

Labiausiai vyras džiaugiasi, kai randa kur nusipirkti ne vieną plaktuką, o visą jų rinkinį.

Nors eksponatų jo kolekcijoje ir yra pačių įvairiausių, jis teigė, kad labiausiai šiuo metu norėtų gauti Lietuvos Seimo pirmininko plaktuką.

Pats šeimininkas šypsojosi, kad jis su dideliu malonumu rastų vietos ne tik šiam, bet ir kitiems žmonių dovanotiems, ar pačio įsigytiems plaktukams. Vietos plėstis muziejui, anot jo, yra pakankamai. Jis teigė, kad ir toliau visą savo laisvalaikį skirs muziejaus plėtrai bei naujų eksponatų paieškai. Anot jo, kelio atgal jau nėra.

S.Matusevičius savo įkurtame muziejuje labai laukia lankytojų iš visos šalies. Jis nori jiems ne tik parodyti sukauptus eksponatus, bet ir papasakoti, kiek daug įvairių profesijų žmonių naudojasi tokiu įrankiu. Tiesa, žmones vyras priimti gali tik vakarais po darbo arba savaitgaliais. Tie, kas norėtų aplankyti Degučių kaime įsikūrusį plaktukų muziejų, turėtų paskambinti S.Matusevičiui tel. 8 682 24 128.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min