Pasveikinęs susirinkusius politikus ir abiejų miestų bičiulius, A.Zuokas pasidžiaugė istoriniu įvykiu, kai Vilnius ir Varšuva tapo dar artimesni draugai. Esą pasirašoma deklaracija yra simbolinė, tačiau ji sustiprins ne tik miestų draugystę, bet ir abiejų šalių bendradarbiavimą. „Tikiu, kad ši draugystė tampa tvirta atsvara kartais kylantiems politiniams nesutarimams tarp šalių“, – kalbėjo meras.
Anot A.Zuoko, 18 proc. Vilniaus gyventojų yra lenkakalbiai, yra 16 mokyklų, kur dėstoma lenkų kalba, keli kultūros centrai, yra meno kolektyvų, tad lenkų bendruomenė turi geras sąlygas saugoti savo tautinį ir kultūrinį tapatumą, o kartu ir aktyviai dalyvauja kuriant šiuolaikinį Vilnių.
„Mūsų miestai panašūs savo grožiu, istoriniu ir kultūriniu palikimu. Todėl nesuklysiu sakydamas, kad kiekvienas vilnietis mielai lankosi ir puikiai jaučiasi Varšuvoje, kaip ir kiekvienas varšuvietis mielai lankosi mūsų mieste“, – teigė meras.
A.Zuokas kalbėjo ir apie Lietuvos verslo investicijas Varšuvoje bei lenkų – Vilniuje, esą miestas pasiruošęs suteikti visą įmanomą pagalbą, kad šis bendradarbiavimas būtų dar sėkmingesnis.
Lenkijos sostinės Varšuvos prezidentė Hanna Gronkiewicz-Waltz akcentavo, kad Vilniuje lankosi jau trečią ar ketvirtą kartą, nes tai svarbus Varšuvos partneris. „Per pastaruosius 15 metų mūsų miestai nuėjo ilgą kelią, kol tapo visavertėmis Europos Sąjungos sostinėmis. Miestai modernėjo, išgražėjo ir tapo draugiškesni savo gyventojams. Judėjimo ir bendravimo laisvė leidžia gyventojams aktyviai bendrauti su visos ES gyventojais“, – kalbėjo H.Gronkiewicz-Waltz.
Anot Varšuvos vadovės, abu miestai kartu veikia ne vienoje organizacijoje, tačiau svarbiausia yra kontaktai tarp žmonių – vilniečių ir varšuviečių. Ji pabrėžė, kad retai išvažiuoja užsienio vizitų, tačiau į Vilnių tokia proga norėjo atvykti, kadangi tai svarbus Varšuvos partneris ne tik prisimenant ilgą bendrąją istoriją, bet ir žvelgiant į ateitį.
„Pasikalbėjome, kad ir Vilniaus, ir Varšuvos biudžetai turi labai panašių sunkumų“, – prisipažino H.Gronkiewicz-Waltz.
Varšuva pasiruošusi pasidalyti patirtimi reformuojant viešąjį transportą, nes Lenkijos sostinė buvo pirmoji, kuri ėmėsi viešojo transporto pertvarkos miestuose ir pasinaudojo ES fondų lėšomis. A.Zuokas taip pat pabrėžė, kad pokyčiai, kurie laukia Vilniaus nuo liepos, padarys viešojo transporto sistemą tokią, kokią turi Varšuva, tad patirtis išties būtų vertinga.
Paklausti, ar sostinių draugystė gali turėti teigiamos įtakos ir šalių santykiams, kurie pastaraisiais metais yra gana sudėtingi dėl švietimo, dvikalbių gatvių pavadinimų, pavardžių rašymo ir kitų nesutarimų, merai politikuoti neskubėjo. H.Gronkiewicz-Waltz pabrėžė asmeninių santykių svarbą, nes esą valstybių santykiai yra panašūs į šeimos santykius – juos reikia kurti ir puoselėti remiantis asmeniniais santykiais.
A.Zuokas pajuokavo, kad valstybių vadovai galėtų imti pavyzdį iš miestų ir taip pat sėkmingai kurti tą bendradarbiavimą.
Anot A.Zuoko, abiejų sostinių vadovai turi padaryti viską, kad paveiktų šalių valdžią, susisiekimo ministrus ir miestus pagaliau sujungtų geros kokybės autostrada. „Turime padaryti viską, kad vilnietis Varšuvą, o varšuvietis Vilnių pasiektų per tris valandas nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių“, – sakė Vilniaus meras.
Ketvirtadienio vakarą Vilniaus filharmonijoje vyks ir koncertas, skirtas Vilniaus bei Varšuvos bendradarbiavimo 15-os metų sukakčiai. Jame skambės dviejų artimų bičiulių – lietuvių kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir lenkų Eugieniuszo Morawskio – muzika.
