Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Su policijos palyda į čigonų taborą įžengusį merą Artūrą Zuoką romai pasitiko užgauliomis replikomis

Mero vizitas čigonų tabore
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Mero vizitas čigonų tabore
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienį Vilniaus meras Artūras Zuokas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariato vadovu Kęstučiu Lančinsku ir LESTO atstovu apžiūrėjo Vilniaus romų taboro teritoriją. Taboro gyventojų mero apsilankymas nenudžiugino. Jie A.Zuokui nepagailėjo kandžių replikų ir skundėsi laikomi antrarūšiais.

„Reikia čia Egiptą padaryti“, „Eisime ir mes į Gedimino prospektą protestuoti“, „Mes irgi žmonės“, – tokiomis replikomis taboro gyventojai palydėjo per klampynę atsargiai žengiantį A.Zuoką.

Gyventojai labiausiai piktinosi, kad yra priversti verstis be elektros. Taboro gyventoja Sofija Aleksandravičienė pasakojo, kad grįžusi iš pataisos namų savo namus rado atjungtus nuo elektros linijos. Dabar jau trejus metus S.Aleksandravičienė sako esanti priversta elektrą vogti, nes jai niekas neįrengia skaitliuko.

„Niekas į mus nekreipia dėmesio. Daug žmonių sėdi be elektros, su vaikais, seneliais, neįgaliaisiais. Grįžusi iš kalėjimo prašiau jį įrengti, sakiau, kad sumokėsiu, kiek reikės, stojau į Darbo biržą, paprašiau socialinės pašalpos, nes man reikia elektros. Man atsakė, kad jūs neturite nuosavybės, nieko negalime padaryti“, – skundėsi gyventoja.

Meras šiuo klausimu poniai siūlė kalbėtis tiesiogiai su LESTO Vilniaus regiono tinklo valdymo departamento direktoriumi Vigantu Vengaliu.

LESTO skaičiuoja, kad kasmet elektros tabore pavagiama maždaug už 300–400 tūkst. litų. Todėl šiemet nutarta apskaitos prietaisus iškelti prie pat transformatorinės, o iki kiekvieno kliento namo pakloti abonentinius kabelius.

Šiuo metu už elektrą tabore moka vos 14 namų.

VIDEO: Mero vizitas čigonų tabore

Užeiti nesutiko

Viena taboro gyventoja kvietė merą užeiti į namus ir pamatyti, kokiomis sąlygomis auga vaikai, tačiau A.Zuokas gailesčio čigonų taboro gyventojams nepademonstravo. Apsuptas policijos pareigūnų Vilniaus meras trumpai apsižvalgė, pastebėjo, kad tabore atsirado tuščių pastatų ir tarėsi su palydovais, kaip būtų galima juos nugriauti.

Pasak mero, tuščius pastatus būtina kuo greičiau nugriauti, kad juose neįsikurtų nauji gyventojai iš Rumunijos ar Bulgarijos.

„Dalis taboro gyventojų išvažiuoja, atsiranda tuščių patalpų. Mes norime juos identifikuoti ir suskaičiuoti. Tokiu būdu, jei jie nenaudojami, juos išrinkti, kad čia neatsikeltų naujų šeimų arba kitų asmenų, nes esame gavę informaciją, kad atvažiuoja žmonių iš naujų ES valstybių į Vilnių. Mes tikrai nenorime, kad taboras tokiu būdu plėstųsi“, – aiškino meras.

A.Zuokas taip pat apžiūrėjo tris nelegalius statinius, kuriuos teismas jau yra įpareigojęs nugriauti. Taboro gyventojai skundėsi esantys apgauti. Esą teismuose jų nelegalių statybų bylos atsirado tik dėl to, kad nemokančius skaityti ir rašyti taboro gyventojus buvo lengva apgaule priversti pasirašyti dokumentus.

Meras tikino nežinantys, kiek žmonių gyvena trijuose namuose, kuriuos ketinama griauti.

„Gyventojų skaičius yra išplėsta sąvoka. Ateini – gyvena trys, atvažiuoja antstoliai – gyvena 20 ir taip toliau“, – ironizavo meras.

Šiuo metu tabore išvis yra 500 gyventojų, iš jų 150 – nepilnamečių.

Meras džiaugiasi, kad taboras nebesiplečia

Meras didžiavosi, kad pirmą kartą nuo 2004 m., kai pradėta domėtis nelegaliomis statybomis, taboras nebesiplečia. Pasak jo, kasmet taboro išlaikymas savivaldybei kainuoja apie milijoną litų. Pinigai skiriami šiukšlių išvežimui, nemokamam vaikų maitinimui mokyklose, malkoms pirkti, socialinėms pašalpoms išmokėti.

Anksčiau Vilniaus meras yra sakęs, kad nuo 2014 m. romus apskritai reikėtų iškeldinti iš taboro teritorijos. Šios minties meras nepamiršo iki šiol.

„30 socialinių būstų toms šeimoms, kurios buvo iškeldintos ir nori gyventi kitaip, jau skirta. (...) 2014 m. mes tikimės iš ES finansavimą gauti, kuris leistų po truputį iškelti ar išskaidyti taborą ir suteikti normalų gyvenamąjį būstą žmonėms, kurie pasiryžę gyventi normalų gyvenimą, kurių vaikai mokosi, tėvai rūpinasi vaikais“, – teigė A.Zuokas.

Tačiau romų bendruomenės „Čigonų laužas“ vadovas Josifas Tyčina teigė, kad čigonų netenkina savivaldybės siūlomas socialinis būstas. Pasak jo, žmonės nenori būti iškeliami į Gerosios Vilties gatvę, nes ten gyvena narkomanai.

„Siūlė būstą, geros, negeros vilties, ar kur čia. Visi narkomanai tenai gyvena. (...) Iš taboro kelt? Iš šitos narkomanijos į kitą narkomaniją?“ – stebėjosi jis.

Narkotikų vis dar yra

Šiemet didelės sostinės policijos pajėgos krėtė Vilniaus čigonų taborą. Masinės apgulties metu buvo atlikta 21 krata, sulaikyti 24 įtariamieji, atimti 22 000 litų, atjungta 15 nelegalių elektros naudotojų.

Po šių operacijų prekyba narkotikais tabore sumažėjo, tačiau ir dabar čia dar galima rasti visų rūšių narkotikų, pripažįsta Vilniaus policijos vadovas K.Lančinskas.

„Policijos požiūriu ši vieta yra labai problemiška. Kaip jūs žinote, čia galima nusipirkti visų rūšių narkotikų. Rodome nuolatinį dėmesį šiai teritorijai, o tai kainuoja ir žmogiškuosius išteklius, ir nemažus pinigus“, – teigė jis.

Pasak Vilniaus policijos vadovo, nuolatinis pareigūnų budėjimas tabore rezultatų nedavė, nes romai tuoj pat prisitaikė prie policijos buvimo Todėl nuspręsta verčiau rengti dažnus neskelbiamus reidus.

„Niekas nežino kada, kiek čia pasirodys pareigūnų ir ką jie darys“, – pažymi K.Lančinskas.

Nuolat policija dabar budi tik prie tabore dirbančių LESTO darbuotojų, tiesiančių elektros kabelius.

„Dar nebuvo, kad užpultų, bet kai užpuls, jau bus vėlu. Todėl norime, kad to neįvyktų“, – paaiškino, kodėl LESTO darbuotojus reikia saugoti K.Lančinskas. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min