„Nuolatinio būsto, darbo ir pajamų neturinčių asmenų traukos centru vis dažniau tampa Vilniaus miestas, kur lengviau bent minimaliai tenkinti pagrindinius poreikius, o didesnis socialinių bei sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas sudaro sąlygas išgyventi kritiniais gyvenimo atvejais“, – steigė Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė.
Siekdama padėti socialinės rizikos asmenims išsivaduoti iš uždaro problemų rato, Vilniaus miesto savivaldybė siekia sudaryti sąlygas jų socialinei reintegracijai, kompleksiškai teikiant asmens higienos, maitinimo, aprūpinimo būtiniausiais reikmenimis, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo, švietimo, užimtumo, įdarbinimo, psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas.
Programos įgyvendinimo metu planuojama gerinti nakvynės sąlygas Vilniaus miesto benamių nakvynės vietose ir plėsti nakvynės vietų skaičių, sukurti 50–60 vietų laikino gyvenimo namus, kuriuose jie galėtų gyventi iki 12 mėnesių.
Laikino gyvenimo namai planuojami įrengti Vilniaus Arkivyskupijos Caritas Nakvynės namuose, t. y. nakvynės namus reorganizuojant į Laikino gyvenimo namus.
Programoje numatoma nakvynės vietose įrengti medicinos punktus, dušus, skalbykles, kur jie galėtų bet kada išsimaudyti, pasikeisti drabužius, gauti medikamentų įvairioms ligoms gydyti, taip pat steigti dienos centrą, siekiant ugdyti savarankiškam gyvenimui reikalingus darbinius įgūdžius.
Asmenims, kurie siekia pakeisti savo gyvenimo būdą, taip pat sergantiems priklausomybės ligomis ir sutinkantiems gydytis, bus skiriama gyvenamoji vieta.
Didelis dėmesys programos įgyvendinimo metu bus skiriamas darbui gatvėje – bus suformuota profesionali komanda, kuri konsultuos benamius ir elgetaujančius tiesiog gatvėse.
Asmenims, kurie siekia pakeisti savo gyvenimo būdą – nori grįžti į darbo rinką ar mokytis, siekia gauti darbo užmokestį, mokymosi stipendiją ar vienkartinę pašalpą įsikurti, taip pat sergantiems priklausomybės ligomis ir sutinkantiems gydytis, bus skiriama gyvenamoji vieta.
Tai būtų „tarpinis“ būstas, kuriame gyvenantis asmuo vis dar gautų socialinę pagalbą ir palaikymą: jį nuolat lankytų socialinis darbuotojas, padedantis tvarkyti finansinius reikalus ir neįgyti įsiskolinimų, bendrauti su kaimynais ir namo bendruomene, padėtų lavinti kitus būtinus savarankiško gyvenimo įgūdžius.
Programoje numatyta įrengti 10 „tarpinių“ būstų, kuriuose galėtų gyventi tokie motyvuoti benamiai.
Pagrindiniai šios programos finansavimo šaltiniai: Savivaldybės biudžeto lėšos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, taip pat kitos teisėtai gautos lėšos.
