Pasak SĮ „Vilniaus planas“ vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, šiuo metu atnaujinant pavienius namus ne visuomet atsižvelgiama į aplinką. Skirtingai dažant ne atskirus pastatus, o jų grupes, būtų kuriamas harmoningas miesto vaizdas. Spalvos išryškintų kiekvieno mikrorajono charakterį, o atskiroms pastatų grupelėms išskirtinumo teikti galėtų detalės – balkonų, langų, laiptinių apdaila.
Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas siūlo surengti vilniečių apklausą, kad sostinės gyventojai patys pasirinktų tinkančias ir patinkančias spalvas savo mikrorajonams.
Kaip sėkmingą renovacijos pavyzdį architektas M.Pakalnis pateikė Vokietijos miestus, kur šį procesą koordinavo savivaldybės. Taip pat jis minėjo, kad pastatus tikslinga būtų atnaujinti ne pavieniui skirtingose miestų vietose, kaip daroma šiuo metu, o mikrorajonas po mikrorajono, pradedant nuo seniausiųjų. Be to, labai svarbus miesto institucijų, architektų ir gyventojų bendradarbiavimas.
2004-ųjų birželio 23 d. Vilniaus miesto taryba patvirtino programą „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ ir ją koordinuoti paskyrė AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Būsto bei gyvenamosios aplinkos atnaujinimas ir modernizavimas yra numatytas Vilniaus miesto 200202011 metų strateginiame plane.
Vilniaus miesto savivaldybė apmoka iki 15 proc. investicijų projekte numatytų atnaujinimo darbų vertės. 2008 m. savivaldybė techniniams dokumentams parengti bei daliai renovacijos darbų apmokėti skyrė 3,18 mln. litų ir 657 tūkst. litų aplinkai tvarkyti.
Valstybė, numačiusi teikti iki 50 proc. paramą energiją taupančioms priemonėms diegti, o mažas pajamas gaunančioms šeimoms kompensuoti iki 100 proc. išlaidų, 2008 m. daugiabučių namų modernizavimo programai skyrė 52,5 mln. litų, tačiau lėšų poreikis šiuo metu parengtiems investicijų projektams – apie 150 mln. litų.
Dėl finansinės paramos modernizuojant būstus iki šiol yra kreipęsi daugiau nei 100 daugiabučių namų savininkų bendrijų.
