Šią savaitę klausimą svarsčiusios savivaldybės Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos vicepirmininkas Darius Kuolys sako, kad koplytstulpis nėra nauja mintis.
Anot jo, jau anksčiau jį siūlyta statyti ant Tauro kalno ar kitose vietose, ir tuomet idėjos „buvo susilaukusios įvairių nuomonių“.
„Aptarta pati idėja, neabejota paties skulptoriaus Jono Muloko darbo verte. Bet nutarta dar išklausyti skulptorių, architektų, menotyrininkų kūrybinių sąjungų nuomonių, nes kilo diskusijų dėl puikaus kūrinio dabartinės interpretacijos: faktūros, rūdijančio plieno ir taip toliau. Norime, kad būtų aptarta specialistų, nutarta neskubėti“, – BNS sakė D. Kuolys.
Anot jo, ekspertų nuomonės bus laukiama dar mažiausiai mėnesį.
17 metrų aukščio koplytstulpį Lietuvai, Vilniui ir parlamentui ketina padovanoti daugiau nei prieš tris dešimtmečius mirusio architekto Jono Muloko artimieji – jie finansuotų ir objekto statybą.
Tam, kad koplytstulpis būtų pastatytas prie Sausio 13-osios memorialo, pritarė Seimo valdyba, taip pat Seimo rūmų architektas Algimantas Nasvytis, Sausio 13-osios memorialo autorius Kęstutis Kisielius.
Seimo valdyba savivaldybės prašo projektą suderinti kuo skubiau – siekiama, kad koplytstulpis būtų pastatytas iki liepos 6-osios.
Koplytstulpio autorius J. Mulokas gimė 1907 metais Rokiškio rajone, 1944 metais pasitraukė į Vakarus, 1983 metais mirė JAV, Santa Monikoje. Jis yra suprojektavęs lietuvių bažnyčias Čikagoje, Niujorke, jaunimo centrą Čikagoje, koplytsuplius, paminklinius antkapius, senelių poilsio namus Omahoje ir kitus objektus.
