Savivaldybė savo lėšomis ketina parengti dviejų teritorijų detaliuosius planus, rašo „Vilniaus diena“.
Viena jų yra prie Metalo ir Čigonų gatvių, kitaip dar vadinama aukštutiniu taboru, ir užima apie 2,2 ha. Kita, pavadinta žemutiniu taboru, įsikūrusi greta ir užima 6,4 ha. Kone trečdalis šio taboro įsiterpęs į valstybinį mišką. Savivaldybės specialistai teigia, kad miškas nuolat niokojamas, kertami medžiai ir statomi namai.
Iš tabore esančių 139 pastatų tik vienas 5 butų namas suręstas legaliai, kitos lūšnos pastatytos be leidimų ir neatitinka higienos reikalavimų. Pastatai šildomi kietuoju kuru, juose nėra elektros, vandentiekio, kanalizacijos. Tabore veikia vos viena vandens kolonėlė, gyventojai naudojasi lauko tualetu. Preliminariai skaičiuojama, kad tabore iš viso gyvena 500 čigonų.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas mano, kad patvirtinusi teritorijos detalųjį planą savivaldybė galėtų į taborą atvesti vandentiekį, kanalizaciją, įjungti elektrą. Jeigu taboro gyventojai sutiktų, būtų galima nugriauti nelegalias lūšnas ir vietoj jų už ES lėšas pastatyti laikinų namelių.
„Tos savavalės statybos tikrai niekas neįteisins, nesvarbu, kieno tie pastatai būtų: romų, lenkų, rusų ar lietuvių. Tuos pastatus reikės panaikinti. Suformuotas žemės sklypas bus visuomeninės paskirties. Vadinasi, ten nuolatinių gyvenamųjų pastatų taip pat būti negali. Mes jiems siūlome keltis į laikinus namelius. Tačiau tabore veikia dvi konfrontuojančios romų bendruomenės. Abi tarpusavyje turi susitarti, ar toks pasiūlymas joms tiktų. Rugpjūtį prašėme, kad jie informuotų apie sprendimą – jokio laiško iki šiol negavome“, – sakė V.Dastikas.
Vilniaus miesto vicemeras Stanislovas Šriūbėnas pasakojo, kad vieną kartą abi čigonų bendruomenės lyg ir sutiktų keltis į laikinus namukus, kitą kartą jos reikalauja fantastiškų dalykų. „Jie iškėlė naują versiją, kad jiems patiktų prie Ukmergės gauti 20 ha žemės. Dalis romų norėtų keltis ten, užsiimti žemės ūkiu, o dalis vis tiek liktų tabore. Gyventojų priėmime jiems mandagiai paaiškinau, kad savivaldybė žemei pirkti pinigų neturi, ES šiam tikslui tikrai lėšų neduos. Galų gale mes nelabai norėtume antro taboro“, – sakė vicemeras.
Valdžios pastangos susitarti su čigonais kol kas vaisių nedavė. Mat bendruomenės atstovai S.Šriūbėnui pasakoja, kad pats meras Vilius Navickas čigonams žadėjęs nupirkti žemės sklypą Vilniaus rajone, o merui porina priešingai.
Todėl vicemeras pasiūlė vieną dieną taboro atstovams atvykti į bendrą susitikimą savivaldybėje, kuriame dalyvautų visos suinteresuotos šalys. Tačiau sutartu laiku čigonai į savivaldybę neatvyko. Aukštutinio taboro romų bendrijos „Čigonų laužas“ prezidentas Josifas Tyčina dienraščiui tvirtino apie tokį susitikimą nė nežinojęs, tačiau patikino, kad bendruomenei iš esmės savivaldybės pasiūlymas tinka. Į laikinus statinius sutiktų keltis dauguma aukštutinio taboro šeimų. Žemutinio taboro nuomonė, pasak J.Tyčinos, kaskart keičiasi.
2008 m. apklausos duomenys rodo, kad iš 223 apklaustų čigonų pusė jų neišsilavinę arba baigę keturias klases. Daugiau nei 60 proc. apklaustųjų neturi profesijos ir niekur nedirba. Jų šeimų pajamos per mėnesį nesiekia 200 litų.
