Vilniaus savivaldybė tvirtina suskaičiavusi, kad vilniečiai 2011-2012 metų šildymo sezono metu permokėjo apie 156 mln. Lt. arba vidutiniškai po 700 Lt už 50 kv.m ploto butą. Dėl nenoro įsiklausyti, politinių motyvų, pasiaiškinimų, kad nespėja įgyvendinti atitinkamus sprendimus, Energetikos ministerija ir Vyriausybė esą pasmerkė gyventojus rekordiškai brangiam šildymo sezonui, nors šildymo kainą galima buvo sumažinti net 20 proc.
Tai esą ir yra priežastis, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė ragina Energetikos ministeriją ir Vyriausybę jau dabar pradėti ruoštis kitam šildymo sezonui ir priimti Savivaldybės siūlomus sprendimus, kurie padėtų sumažinti šilumos tarifą.
„Dabar pats laikas ruošti roges žiemai. Dėl tokio brangaus šildymo sezono, koks buvo praėjęs, yra atsakinga Energetikos ministerija ir Vyriausybė, kurios nepadarė nieko, kad sumažintų šilumos kainą, – tvirtino sostinės meras Artūras Zuokas. – Vilniaus miesto savivaldybė dar 2011 metų rugpjūtį pasiūlė sprendimus, kuriuos įgyvendinus šilumos kaina Lietuvoje galėjo būti 4 ct/kWh mažesnė. Šį siūlymą palaikė ir jam pritarė energetikos specialistai, kurie vieningai sutiko, kad tai vienintelis ir greitas būdas apsaugoti gyventojus nuo brangiausio šildymo sezono.“
„Todėl kreipiuosi į energetikos ministrą – būtent dabar pats laikas teisingai perskirstyti elektros supirkimo kvotas termofikacinėms elektrinėms, kad jau kitam šildymo sezonui būtų pasiruošta ir gyventojams šilumos kaina sumažėtų 20 procentų“, – sakė A.Zuokas.
Tam užtektų padidinti elektros supirkimo kvotas termofikacinėms elektrinėms ir elektrą supirkti už tokią pačią kainą, kokia yra dabar nustatyta Lietuvos elektrinei Elektrėnuose.
Kad kogeneracija yra pats efektyviausias elektros gamybos būdas, pritarė ir Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius. Ekspertas teigė, kad nedidinant elektros kainų vartotojams, tačiau Elektrėnų elektros supirkimo kvotą atiduodant miesto termofikacinėms elektrinėms, būtų sumažinta šildymo kaina, o ne šildomas Elektrėnų ežeras.
Rekordinėms 2011-2012 metų šildymo sezono sąskaitoms įtakos turėjo net 38 procentais per metus pabrangusios dujos.
Priminsiu, Vyriausybė taip pat nesugebėjo padidinti biokuro naudojimo, nors tai įrašyta 2008-2012 metų Vyriausybės programoje. Vyriausybė per savo kadenciją dujų naudojimą šilumos ūkyje sumažino tik 0,5 proc., nors žadėjo sumažinti nuo 80 iki 40 proc.
Lietuvoje šilumos ūkyje iki 2011 metų iš viso įdiegta biokuro įrenginių apie 400 MW už apie 300 mln. Lt, iš kurių apie 150 mln. Lt yra ES parama. 2009-2011 m. dabartinės Vyriausybės pastangomis Lietuvoje buvo įrengta tik apie 20 MW galingumo įrenginių.
Kad būtų perskirstytos kvotos, užtektų pakeisti Energetikos ministro Arvydo Sekmoko įsakymą „Dėl elektrinių, kurioms nustatoma remtinos elektros energijos gamybos apimtis, sąrašo ir remtino elektros energijos gamybos apimties ir masto 2012 metais bei prognozių nustatymo“, kurį ministras pasirašė 2011 metų spalio 14 dieną ir priimti Vyriausybės nutarimą, pagal kurį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija perskaičiuotų šilumos kainą.