„Per praeitą kadenciją savivaldybės skolos užaugo daugiau nei 500 milijonų litų. Mūsų koalicijos pozicija – padaryti viską, kad miestas kuo greičiau grąžintų skolas verslui – miestui paslaugas teikiančioms įmonėms, bei kaip įmanoma geriau suplanuotų, kaip suvaldyti per pastaruosius ketverius metus sukauptus didelius savivaldybės įsiskolinimus. Tačiau požiūrį į sostinę turi pakeisti Vyriausybė ir Seimas, nes sprendimai dėl Vilniaus finansų yra jų rankose – pradedant GPM dalies, paliekamos sostinės biudžete, nustatymu, baigiant skolinimosi limitų didinimu“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Analitikų teigimu, viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurios miesto skolos žymiai didėjo 2007–2010 metais buvo Vyriausybės netinkamas Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų planavimas. Dėl to savivaldybės biudžetas negavo apie 300 mln. litų.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus Vilnius 60 proc. mieste surenkamo GPM atiduoda kitoms savivaldybėms, 40 proc. surenkamo mokesčio lieka miesto biudžete, kai beveik visuose šalies miestuose lieka visa surenkama GPM suma. Dar dalis – 278 mln. litų vilniečių mokamo GPM buvo pervesta kitiems Lietuvos miestams, kuriuose jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, nors faktiškai dirba ir gyvena Vilniuje.
Taip iš 1,06 mlrd. litų Vilniuje surinkto pajamų mokesčio, sostinės biudžete liko tik 31 proc. – 334,6 mln. litų.
