Penktadienį paskelbta, kad bankrutuoja JAV miestas Detroitas, jis tapo didžiausiu JAV miestu, kada nors paprašiusiu pritaikyti jam bankroto apsaugos procedūrą. Mičigano valstijos paskirtas pareigūnas teismo prašys leisti parduoti dalį miesto turto ir atsiskaityti su kreditoriais. Ketvirtadienį oficialiai buvo pateiktas prašymas iškelti bankroto bylą.
Nors Lietuvoje pastaruoju metu vis užsimenama apie galimą Vilniaus bankrotą, net ir nematant galimybių išbristi iš skolų, sostinėje nevyktų nieko panašaus į tai, kas vyksta Detroite.
Bankrotas – tik skambus žodis
Premjeras Algirdas Butkevičius neseniai pareiškė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra nemoki – finansiniai įsipareigojimai, lyginant su pajamomis, siekia 208 proc., paskolos sudaro 118 proc. Be skolos kredito įstaigoms, su įsiskolinimais už įvairius pirkinius, paslaugas, darbus rangovams Vilniaus miesto skola siekia apie 1,2 mlrd. litų.
Vyriausybės vadovas aiškino, kad be Vyriausybės pagalbos rudenį sostinei grėstų bankrotas.
Dabar atsakomybės nėra, o savivalė – kokia tik nori. Už savivaldybę galiausiai atsako valstybė, todėl miesto valdžia negali aiškinti, kad visa tai – tik jų reikalas, tai absurdiška, – sakė K.Glaveckas.
Jeigu kokiai nors įmonei skelbiamas bankrotas, stabdoma jos veikla, paskiriamas bankroto administratorius, kuris parduoda likusį bendrovės turtą, išieško pinigus iš skolininkų ir, kiek galima, atsiskaito su kreditoriais.
Tačiau jeigu nemoki tampa savivaldybė, Lietuvoje nevyksta nieko panašaus.
„Šiuo atveju bankrotas – tai tik žodis“, – 15min.lt paaiškino Įmonių bankroto valdymo departamento vyriausiasis juriskonsultas Giedrius Galentas.
Jis pridūrė, kad savivaldybės nemokumo atveju jos turtas nebūtų parduodamas, jai nebūtų skiriamas bankroto administratorius. „Pagal įstatymą, savivaldybei tikrai nebūtų keliama bankroto byla, tai paprasčiausiai nėra numatyta“, – pabrėžė G.Galentas.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkė Virginija Baltraitienė 15min.lt aiškino savivaldybės bankrotą įsivaizduojanti taip: miestas ne tik nebepajėgus vykdyti statybas ar įgyvendinti naujus projektus – pasiektas toks skurdo lygis, kad savivaldybė nebeišgali mokėti algų, mokesčių „Sodrai“ ar už komunalines paslaugas.
„Toks ir būtų tas bankrotas. Tačiau jeigu mes matome, kad kažkas blogo vyksta, įvedamas tiesioginis valdymas. Tuomet Vyriausybė per patikėtinį analizuoja situaciją, aiškinasi, ar teisingai naudojami pinigai“, – sakė ji.
Politikė pridūrė, kad perėmusi sostinės valdymą Vyriausybė pradėtų griežtą lėšų taupymą.
„Dabar savivalda yra uždara, jie patys daro savo įstaigų auditą, viską tvarko patys“, – pridūrė ji.
Nėra pagrindo įvesti tiesioginį valdymą
Nors Vilniaus skolos grėsmingai didėja, Vyriausybė nesvarsto galimybės įvesti tiesioginį valdymą. Tai 15min.lt patvirtino Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.
„Nenoriu svarstyti, kas būtų jeigu būtų, bet neseniai meras buvo susitikęs su premjeru, finansų ministru, svarstomi įvairūs variantai, kaip padėti Vilniui“, – dėstė jis.
Laikinojo tiesioginio valdymo įvedimą savivaldybėse reglamentuojančiame įstatyme nėra numatyta galimybė įvesti tokį valdymą dėl finansinių miesto problemų.
Pagal teisės aktą, tiesioginis valdymas gali būti įvedamas pusmečiui, jei savivaldybės taryba kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką, Vyriausybė, remdamasi teismų sprendimais, nusprendžia, kad savivaldybės taryba šiurkščiai pažeidinėja įstatymus, taip pat jei per nustatytą laiką neišrenka mero, jo pavaduotojo ir administracijos direktoriaus, pusmetį nevyksta tarybos posėdžiai, Vyriausioji rinkimų komisija negaliojančiais pripažįsta pakartotinių rinkimų į tarybą rezultatus ar savivaldybėje paskelbiama nepaprastoji padėtis, todėl taryba negali vykdyti įgaliojimų.
K.Glaveckas: reikia pradėti kontroliuoti sostinę
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, Liberalų sąjūdžio atstovas parlamente Kęstutis Glaveckas 15min.lt teigė nesutinkantis, kad neįmanoma sutramdyti per daug išlaidaujančio miesto.
„Negalima nieko padaryti, jeigu nieko nedarai. Yra įvairiausių būdų, pirmiausiai į tai rimtai turėtų pažiūrėti Vyriausybė ir nustatyti apribojimus išteklių naudojimui, nustatyti skolų grąžinimo grafiką – yra daugybė instrumentų, – sakė politikas. – Panašu, kad dabar paprasčiausiai nenorima nieko daryti. Be to, vyrauja netinkamas požiūris – nors ir blogai, bet kaip nors.“
K.Glaveckas pabrėžė, kad Vilnių reikia labiau kontroliuoti, nes taryba yra pritarusi brangiems projektams, kurių ji įvykdyti negali.
„Dabar atsakomybės nėra, o savivalė – kokia tik nori. Už savivaldybę galiausiai atsako valstybė, todėl miesto valdžia negali aiškinti, kad visa tai – tik jų reikalas, tai absurdiška“, – pabrėžė jis.
Liberalas pridūrė, kad jeigu Vyriausybė mato, kad nesusitvarko su sostinės valdža, reikia keisti įstatymus ir numatyti didesnę savivaldybės sprendimų kontrolę.
Pagalba – lašas jūroje?
VVSK pirmininkė V.Baltraitienė mano, kad sostinės biudžetas turėtų būti sudaromas kitaip nei likusių šalies savivaldybių. Politikė įsitikinusi, kad Seimas turėtų priimti atskirą įstatymą Vilniui.
„Kai kuriose valstybėse tokie įstatymai yra. Manau, kad negalima šalies sostinės įtraukti į bendrą savivaldos sistemą, nes ji reprezentuoja valstybę“, – pabrėžė ji.
Tuo metu Vyriausybės kancleris A.Mačiulis pabrėžė, kad miesto nemokumo problema jau sprendžiama – kitais metais nuo 42 proc. iki 50 proc. didės Vilniui tenkanti mieste surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis.
Pagal A.Zuoko ir premjero A.Butkevičiaus susitarimą, 2015 metų ši mokesčio dalis didės 5 punktais, o nuo 2016-ųjų – dar 5 punktais.
Vilniaus savivaldybės skaičiavimais, padidinus GPM dalį kitais metais savivaldybės pajamos didės 70 mln. Lt – iki 436 mln. Lt.
Žinant sostinės skolas, šis skaičius atrodo vaikiškas. Šių metų planuojamos sostinės pajamos yra 546,5 mln.Lt, su valstybės lėšomis – 1,4 mlrd. Lt. Tuo metu sostinės skolos kredito įstaigoms siekia 632 mln. Lt., o kartu su kitomis skolomis – 1,2 mlrd. Lt.
Tačiau A.Zuokas nepraranda jam įprasto optimizmo. Praėjusią savaitę jis pareiškė, kad didėjant GPM daliai, atsiranda galimybė išspręsti finansavimo problemas ilgam laikui.
„Bankai jau kreipiasi dėl konsoliduotos paskolos konkurso, ir tokiu būdu mes būtume pajėgūs susitvarkyti savo finansus 10–15 metų. Galėtume pasvarstyti dėl 600–800 mln. litų paskolų refinansavimą kur kas mažesnėmis palūkanomis, nes anksčiau bankai mums skolino už 7 ir net 9 proc.“, – BNS sakė A.Zuokas.
Finansų ministerija prieš savaitę suteikė jau trečią šiemet – 12 mln. litų trumpalaikę paskolą. Kartu su vasarį ir gegužę suteiktomis paskolomis bendra jų suma yra 37 mln. litų, jas reikia grąžinti iki spalio 1 dienos.
Savivaldybės duomenimis, sostinės įsiskolinimas nuo 2007 iki 2013 metų padidėjo keturis kartus.
