Tokie sunkumai jau dvejus metus kamuoja sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ gyventojus, kurie teisybės ieškojo ir teismuose, ir Vilniaus mero Artūro Zuoko kabinete. Pastarajam gyventojai tvirtina adresavę mažiausiai tris raštus, tačiau nusivylė nesulaukę jokio atsakymo.
Pastatė metalinius vartus
Šios sodininkų bendrijos gyventojai tvirtina, kad jų problemos prasidėjo tuomet, kai dalį gatvės, kuria jie nuolat važinėjo, užtvėrė kaimynai – Donatas ir Aleksandra Skulskiai. Gyventojai įsitikinę – tai padaryta neteisėtai, tad savąją tiesą tikėjosi įrodyti kreipdamiesi į miesto vadovus.
Rašte mero prašoma paveikti sostinės savivaldybės administraciją, kad „ji užtikrintų pravažiavimą Rokantiškių Sodų 1-ąja gatve, t.y. būtų išardyti ant Vilniaus miesto savivaldybės gatvės A. ir D. Skulskių neteisėtai įrengti metaliniai vartai“.
Paskutinis gyventojų raštas į Vilniaus miesto savivaldybę nukeliavo vos prieš kelias savaites. Po juo – 19 gyventojų parašai. Rašte mero prašoma paveikti sostinės savivaldybės administraciją, kad „ji užtikrintų pravažiavimą Rokantiškių Sodų 1-ąja gatve, t.y. būtų išardyti ant Vilniaus miesto savivaldybės gatvės A. ir D. Skulskių neteisėtai įrengti metaliniai vartai“.
Gyventojai pasipiktinę, kad Rokantiškių Sodų 1-osios gatvės dalis patenka į privatų žemės sklypą Mažųjų Pupojų kaime, o to sklypo savininkai ir yra D. ir A.Skulskiai. Esą miesto savivaldybė ir politikai, o pirmiausia – meras, visiškai nesirūpina bendruomenės interesų gynimu, nors „dabartinė Rokantiškių Sodų 1-osios gatvės dalis yra uždaryta, o važiavimas aplink, per pievą einančiais takeliais neįmanomas – kelia grėsmę eismo ir žmonių saugumui“.
Šioje sodininkų bendrijoje gyvena ir garsus baleto šokėjas Nerijus Juška, apie tai, kad negali privažiuoti prie savo namų, kalbėjęs ne kartą.
Anot šioje sodininkų bendrijoje gyvenančios moters (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red.past.), jiems nesuprantama, kodėl šiuos žmones gina Vilniaus savivaldybė ar žemėtvarkininkai. Gyventojos teigimu, Skulskiai sklypą gavo 1992 metais prie neegzistuojančios namų valdos Mažuosiuose Pupojuose, kurios čia ši šeima niekada nebuvo turėjusi. O ir sklypas kažkodėl yra padidėjęs – buvo numatyta 0,25 ha, o aptverta 0,28 ha. Gyventojai tvirtina radę ir daugiau pažeidimų, kurie visi surašyti „juodu ant balto“ ir perduoti atitinkamoms instancijoms.
Ginasi užtvėręs tik savo nuosavybę
D.Skulskis, kalbėdamas su 15min.lt, tvirtino jokios valstybinės žemės ar gatvės dalies neužgrobęs. Esą jo teisumą patvirtina teismų sprendimai – nuo žemiausios instancijos iki aukščiausios. „Šitas reikalas jau per visas instancijas, per savivaldybę, per žemėtvarką išspręstas. Jie juk kelią jau pasidarė aplinkui, va dabar matau, kaip važiuoja technika. Mes tik užsitvėrėm savo sklypą. Jie jau visur išrašė, kur tik galėjo, tik į Europos Sąjungą dar nesikreipė“, – pašaipiai kalbėjo vyras.
D.Skulskio teigimu, jis turi galutinį sprendimą, kad šioje vietoje nėra buvę kelio, o gatvę neteisėtai nusitiesė vienas ten pat gyvenęs asmuo, nelegaliai prekiavęs metalais. „Keletas asmenų nusipirkę sodų sklypus prie ten esančio ežero, buvusio karjero, ir jie nori išvažiavimo tiesiai. Jų problema yra, jeigu jie neturi privažiavimo, nes kiekvienas sodininkas pasidaro savo privažiavimą. Mes, pavyzdžiui, užmokėjom pinigus ir pasidarėm sau privažiavimą. O jeigu jie nori gyventi tarybiniais laikais, kai kažkas kažką jiems padaro, o pinigus gauti šiuolaikiškus, tai jų problema yra“, – kaimynų skundais piktinosi D.Skulskis.
Jis tvirtina, kad pagal turimą sodų bendrijos planą šio išvažiavimo nėra, todėl norėdami gyventi gražioje vietoje prie vandens ir dar patogiai važinėti, patys turėtų tuo rūpintis
Kiti gyventojai D.Skulskiui prieštarauja – esą tai nėra vidinė sodų gatvė, o D kategorijos miesto gatvė, kuria žmonės važinėja nuo 1986 metų, kai Skulskiai ten sklypo dar neturėjo.
Savivaldybė: Spręsti turi NŽT
Jų problema yra, jeigu jie neturi privažiavimo, nes kiekvienas sodininkas pasidaro savo privažiavimą. Mes, pavyzdžiui, užmokėjom pinigus ir pasidarėm sau privažiavimą, – piktinosi D.Skulskis.
Vilniaus miesto savivaldybė ginasi, kad šį konfliktą spręsti turėtų ne ji, o Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos. Esą miestas gali tik paraginti NŽT tai daryti kuo greičiau ir ragino jau ne kartą. Šių metų kovą NŽT nukeliavo Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus Artūro Blotnio pasirašytas raštas, kuriame siūloma inicijuoti šio žemės sklypo kadastrinių matavimų panaikinimą ir performuoti žemės sklypą taip, kad Rokantiškių Sodų 1-osios gatvės dalis nepatektų į privatų žemės sklypą.
Tačiau ir NŽT nesijaučia kalta, kad sodininkų bendrijos „Ąžuolas-2“ gyventojams tenka namo važiuoti per pievas. Jų atsiųstame atsakyme 15min.lt išdėstyta visa priešistorė, kaip atsitiko, kad gyventojai neteko galimybės naudotis dalimi gatvės.
„Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992 m. rugsėjo 28 d. potvarkiu Nr. 1333p „Dėl žemės sklypų privačios namų valdos pardavimo“ Donatui Skulskiui leista įsigyti privatinės nuosavybės teise valdomą 0,25 ha žemės sklypą Mažųjų Pupojų kaime. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus namų valdos žemės sklypai buvo įteisinami pagal kadastrinius matavimus, suderinus juos su Apylinkės agrarinės tarnybos vadovu ir Žemėtvarkos tarnybos vadovu. Šio žemės sklypo ribų planas buvo parengtas ir suderintas 1995 m. gegužės 10 d. Keliukas plane nebuvo pažymėtas jokiais sutartiniais ženklais ir rodoma, kad natūroje yra pieva. Matyt, laikui bėgant jis buvo išvažinėtas“, – tokia istorijos pradžia.
D. ir A. Skulskiai 2007 metais Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus paprašė įteisinti namų valdą Mažųjų Pupojų kaime, tačiau jiems buvo atsakyta, kadangi trūko gyvenamojo namo teisinio registravimo dokumentų. Siekdami įteisinti namų valdą Skulskiai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo patvirtinimo ir pripažinimo, kad žemės sklypas Skulskiams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktuvių nuosavybės teise.
Patvirtino teismas
Teismas tai patvirtino, buvo parengtos šio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos, kurias Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius suderino, atsižvelgdamas į teismų sprendimus. Žemės sklypo ribos įregistruotos Registrų centre.
„Vėliau Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla dėl kelio servituto nustatymo A. ir D. Skulskių žemės sklype. Nutarta, kad ieškovai (sodininkų bendrijos gyventojai ir SB „Ąžuolas-2“ bendrija) turi galimybę privažiuoti prie savo žemės sklypų kitomis gatvėmis ir servitutas A. ir D. Skulskių žemės sklype įteisintas nebuvo“, – tvirtina NŽT.
Vis dėlto istorija tuo nesibaigė. Apskričių viršininkų administracijų funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo srityje perėmusi NŽT gavo Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. birželio 11 d. raštą su išdėstytais faktais bei nustatytais pažeidimais nustatant minėto žemės sklypo kadastro duomenis.
NŽT tvirtina siekusi pažeidimus šalinti – organizavo suinteresuotų asmenų susitikimus, išaiškino prokurorų nustatytus pažeidimus ir galimybes taikiai viską ištaisyti, tereikėjo žemės sklypo savininkų sutikimo.
„Susitikimo, vykusio 2012 m. lapkričio 8 d., metu žemės sklypų savininkams buvo pateiktas siūlymas pertvarkyti žemės sklypą, išimant Rokantiškių sodų 1-osios gatvės dalį, ir suformuojant 2 atskirus žemės sklypus. A. ir D. Skulskiai su šiuo siūlymu nesutiko ir pateikė kitą siūlymą: Rokantiškių sodų 1-osios gatvės dalį palikti jiems priklausančiame žemės sklype (jo ribose), o pravažiavimą suprojektuoti žemės sklypo šiaurinėje dalyje iš Sadūniškių gatvės link Kalvų sodų 4-osios gatvės, – teigė NŽT atstovai. – Apie šį pasiūlymą NŽT informavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, tačiau jis su pasiūlymu nesutiko. Todėl 2013 m. sausio 17 d. raštu NŽT informavo Vilniaus apygardos prokuratūrą, kad pasiekti savininkų susitarimo ir pašalinti nustatytus pažeidimus administracine tvarka nepavyko.“
Gyventojai tokiu Skulskių siūlymu piktinasi – esą dar 2011 metais Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamentas pareiškė, kad vien už projektą reikėtų pakloti apie 80 tūkst. Lt, iškelti aukštos įtampos elektros stulpus ir dar nutiesti per paprastą pievą gatvę. Visa tai jiems būtų nepakeliama finansiškai.
