Tarybos nario Povilo Tamošausko teikiamame projekte buvo siūloma mažinti Vilniaus sporto mokyklų skaičių, pagerinti būrelių veiklą bendrojo lavinimo mokyklose, įvesti sistemą, kaip vaikai turėtų būti atrenkami į sporto mokyklas. „Tokiu būdu nebūtų sugriauta dabar gyvuojanti sportininkų ugdymo sistema“, – sakė projekto iniciatorius P.Tamošauskas. Vadovaujantis šiuo projektu per metus būtų sutaupoma apie 1 mln.Lt.
Tačiau nors šį projektą svarstymų metu palaikė įvairūs miesto tarybos komitetai, posėdžio metu vis dėlto jam nepritarta. Kitas projektas, kuriame buvo siūlyta visas Vilniaus sporto mokyklas sujungti į vieningą centrą, sulaukė daug kritikos. Vis dėlto miesto vadovai tikino, kad tai būdas sutaupyti apie 1,5 mln. Lt, nes mažėtų mokyklų vadovų, administracijos darbuotojų. O tie pinigai leistų pagerinti sporto mokyklų infrastruktūrą. Kadangi šis projektas iš viso nebuvo svarstomas, sporto mokyklų vadovai gali lengviau atsidusti – bent jau šiais mokslo metais reforma neturėtų būti vykdoma.
Vilniaus sporto mokyklų vadovai būsima reforma, kai mokyklos sujungiamos į vieną sportininkų ugdymo centrą, nebuvo patenkinti. Anot Vilniaus krepšinio mokyklos direktoriaus Antano Naruševičiaus, tinkamiausias variantas palikti didžiausias mokyklas – futbolo ir krepšinio – atskiras, nes juose vyksta daug įvairių varžybų, lanko daug vaikų.
„Man atrodo, kad šis taupymas neatneš jokios naudos, tik žalą sportui, jo masiškumui ir vaikų atitraukimui nuo žalingo gatvės gyvenimo. Vieningas sporto ugdymo centras nėra gerai, mes iš kolūkių tik išėjome, o dabar vėl norime juos kurti“, – prieš šio klausimo svarstymą sakė ilgametis Vilniaus krepšinio mokyklos vadovas.
Kasmet Vilniaus miestas sportui skiria 14 mln. Lt, tačiau šių pinigų neužtenka, nuolat svarstoma, kur rasti papildomų lėšų.
