Šiemet šiuo simboliniu diplomu pagerbti 46 žmonės.
Viena iš jų – Elena Šuliauskaitė, sesuo Gerarda. Pastarajai diplomas įteiktas Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos namuose Vilniuje.
„Universitetą aš visada labai mylėjau. 12 metų, tiek studijuojant, tiek vėliau dirbant ten, mane supo labai geri žmonės – tiek administracijoje, tiek rektorate, tiek akademinėje aplinkoje. Aš labai dėkinga. Man atrodo, tai yra labai gražu, kad istorija nėra nubraukiama“, – atsiimdama VU atminties diplomą dėkojo nominantė.
Neginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvė ir Laisvės premijos laureatė daugiau kaip prieš 50 metų buvo atleista iš tuometinio Vilniaus valstybinio V. Kapsuko universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto LTSR istorijos katedros vyriausiosios laborantės pareigų „dėl religinių įsitikinimų ir antisovietinės veiklos“.
Tarp apdovanotųjų buvo ir partizanas Stasys (Stanislovas) Lukša-Juodvarnis.
Jis 1947-ųjų kovą pašalintas iš VU Chemijos fakulteto kaip nelankantis paskaitų bei pratybų ir tais pačiais metais, sovietams užpuolus Tauro apygardos puskarininkių karinę mokyklą, Kazlų Rūdos miškuose žuvo per kautynes.
Jam skirtas atminties diplomas, kaip ir dar keliems pagerbtiesiems, įteiktas jų atsiimti atvykusiems giminaičiams.
Likusieji ceremonijos metu, garsiai perskaičius nominantų pavardes, perduoti VU muziejui, nes nepavyko rasti nei pačių nominantų, nei jų artimųjų.
Universiteto rektoriaus Rimvydo Petrausko teigimu, atminties diplomų iniciatyva simboliškai prisimenamas ir pagerbiamas darbo bei studijų negalėjusių tęsti pašalintų bendruomenės narių atminimas.
Šis diplomas ir vieša jų teikimo ceremonija yra istoriniu tyrimu paremtos iniciatyvos „Grįžtanti atmintis“ dalis. Pagrindinis šios istorinės iniciatyvos tikslas – įvertinti totalitarinių režimų poveikį VU bendruomenei, atrasti nuo tokių režimų nukentėjusius asmenis ir simboliškai grąžinti juos į bendruomenę.
Šiuo metu į atminties diplomą galėtų pretenduoti apie 1 tūkst. žmonių, kuriems okupacijos metais neleista dirbti arba studijuoti universitete vien dėl jų tautybės, pažiūrų, nelojalumo režimui, socialinės kilmės, pačių ar giminaičių tremties, ryšių su Lietuvos partizanais ir rezistentais.
Jau pagerbta apie 350 asmenų, gyvenančių Lietuvoje, JAV, Izraelyje, Lenkijoje, Prancūzijoje.