Didžiausias pavojus orui užsiteršti kietosiomis dalelėmis – pavasaris, kuomet gatvėse lieka per visą žiemą susikaupusio purvo.
„Visą žiemą keliai ir šaligatviai buvo barstomi druskomis, smėliu, ant sniego gulė automobilių išmetami teršalai. Nutirpus sniegui visa tai lieka ant kelio, o išdžiuvusios dulkės ima kilti į orą“, – pasakojo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas Alfredas Skinulis. Jo teigimu, žiemos paliktus purvus reikia išvalyti per kelias dienas, kai ištirpsta sniegas. Jeigu tą padaryti įpareigota miesto savivaldybė nesiima valyti arba vėluoja išvalyti purvą laiku, agentūros kontrolieriai jai skiria pinigines baudas.
„Šiemet turėjome šaltą žiemą, žmonės šildėsi anglimis, malkomis ir kitu kietuoju kuru. Dėl šios priežasties kai kur kietųjų dalelių koncentracija ore viršijo leistinas normas, bet tai buvo žiemą. Reikia tikėtis, kad savivaldybė, kaip pastaruosius dvejus metus, laiku susitvarkys pavasarį“, – sakė A.Skinulis.
Valymą jau pradėjo
Savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktorius Virginijus Pauža sakė, kad dalis miesto jau buvo išvalyta kovo pradžioje. „Prieš Kaziuko mugę skubėjome išvežti purviną sniegą iš Gedimino prospekto, Katedros aikštės, Pilies ir Didžiosios gatvių, taip pat iš Rotušės aikštės. Tada dar galėjome sniegą nukasti, o dabar jis vėl sušalo“, – pasakojo V.Pauža.
Jo tvirtinimu, miestą prižiūrinčios bendrovės yra pasiruošusios išvalyti miesto gatves ir šaligatvius nuo purvo, kai tai bus įmanoma padaryti. „Purvas bus sušluotas ir išvežtas į grunto sąvartyną, kaip ir kasmet“, – tikino V.Pauža. Komunalinio ūkio departamento direktorius teigė, kad pavasarinis miesto išvalymas kainuos iki 50 tūkst. Lt. Vasarą, anot V.Paužos, miesto gatvės bus plaunamos.
Miesto meras Vilius Navickas žadėjo, kad visiškai nutirpus sniegui per pirmąją savaitę bus išvalytos ne tik gatvės, bet ir parkai, kuriuose visu gražumu jau pasirodo šunų ekskrementai.
Kanalizacijos purvas nekemša
Paklaustas, ar tirpstant sniegui purvas nepatenka į nuotekų tinklus ir ar nekyla pavojus jiems užsikimšti, A.Skinulis paaiškino, kad ten patenka tik labai maža dalis druskų ir žvyro. „Nuo to neapsisaugosi, bet didelės įtakos šie nutekėjimai neturi“, – sakė A.Skinulis.
Tai, kad po liūties Vilniaus gatvės patvinsta ne dėl purvo patenkančio į kanalizacijos tinklus, patvirtino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos katedros vedėjas Mindaugas Rimeika. Jo teigimu, dėl to kalta netinkamai išvystyta lietaus kanalizacijos sistema. „Vilniuje lietaus kanalizacijos pralaidumas yra labai blogas. Statant miestą, nebuvo numatyta, kad jis taip išsiplės, kad prie sistemos prisijungs tokia gausybė miesto pakraščiuose išsidėsčiusių mikrorajonų, – teigė M.Rimeika ir pabrėžė, kad nėra resursų, iš kurių būtų galima šią sistemą tobulinti. – Mes juk už lietaus vandens kanalizaciją nemokame.“
