Taip jis kalbėjo ketvirtadienį Briuselyje dalyvaudamas Aljanso gynybos ministrų susitikime.
„Lietuva skiria didžiausią BVP dalį gynybai visame NATO – 5,38 procento. Tai lyderystės ženklas, rodantis, kad atsakomybę už NATO saugumą turime prisiimti kolektyviai. Savo ruožtu daugiau atsakomybės ir finansinės naštos turi prisiimti visi NATO sąjungininkai, nes Rusija supranta tik jėgos kalbą“, – Briuselyje sakė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Gynybos ministrai susitikimo metu taip pat pasirašė ketinimų laišką dėl NATO iniciatyvos „NATO Task Force X“, skirtos giluminių smūgių pajėgumų vystymui ir įgyvendinimui bei dronų technologijoms. Šios iniciatyvos tikslas – išvystyti jūrinių dronų pajėgumą, kuris prisidėtų prie kritinės infrastruktūros apsaugos, atlikdamas stebėjimo, sekimo ir jūrinės aplinkos suvokimo vaidmenis.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), Lietuvos karinių jūrų pajėgų prisidėjimas prie iniciatyvos suteiks galimybę ne tik tobulinti savo įgūdžius, mokytis iš sąjungininkų, bet ir prisidėti prie kolektyvinių NATO pastangų stiprinant jūrinį saugumą.
R. Kaunas taip pat akcentavo, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime tikimasi naujojo NATO oro gynybos plano pristatymo, kuris leistų efektyviau reaguoti į Rusijos ir hibridinėms atakoms naudojamų dronų keliamą grėsmę.
Kalbėdamas apie NATO pajėgumų vystymą, Lietuvos ministras pabrėžė, kad sąjungininkų pajėgumų vystymas turi būti visapusiškas ir Rusijai keliantis strategines dilemas.
Ministrai taip pat aptarė artėjančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę, paramą Ukrainai bei artėjančio Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai klausimus.
NATO gynybos ministrų susitikimo paraštėse taip pat vyko NATO-Ukrainos Tarybos susitikimas.
Jo metu ministras R. Kaunas pabrėžė, kad teikiant karinę paramą savo ir Europos saugumą ginančiai šaliai būtina užtikrinti savalaikį ir pakankamą efektyvios ginkluotės tiekimą, kuris leistų Ukrainai pasiekti pranašumą mūšio lauke.
Lietuva yra įsipareigojusi teikti ilgalaikę paramą Ukrainai, skirdama jai ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP.
Nuo plataus masto invazijos 2022-aisiais Lietuva Ukrainai perdavė karinės paramos už daugiau nei milijardą eurų.
