Protestuotojai vidurdienį rinkosi sostinės Vinco Kudirkos aikštėje, nuo kur su eisena pajudėjo Rotušės aikštės link. Jie buvo nešini Irano, Palestinos, Ukrainos vėliavomis, turėjo plakatus su užrašais „Karui – ne“, „Stop your bloody wars“ („Sustabdykite kruvinus karus“), „Amerika=Rusija“.
Žmogaus teisių aktyvistas, vienas protesto iniciatorių Ajus Jurgaitis teigė, kad Lietuvos pozicija remti Ukrainą prieš okupantus turėtų būti tokia pati ir prieš kitas valstybes, nepaisant to, kad jos yra sąjungininkės.
„Mes čia susirinkome pasakyti „ne“ karui ir „ne“ okupacijoms. Manom, kad Lietuvos principinga pozicija remti Ukrainą prieš okupantus turėtų būti tokia pati priešinantis ir okupacijoms, net jei jas vykdo valstybės, kurios kol kas yra mūsų sąjungininkės. Mes jau dabar matome, kad Trumpas (JAV prezidentas Donaldas Trumpas – BNS) nori dalį paramos Ukrainai skirti savo karui prieš Iraną“, – žurnalistams šeštadienį teigė A.Jurgaitis.
„Mes taip pat protestuojame ir prieš genocidą Palestinoje, prieš tęsiamą okupaciją Libane, kurią Izraelis vykdo pasinaudodamas proga, kad Amerika bombarduoja Iraną. Ir tvarka, kurioje visiškai nebegalioja jokios nei moralės, nei tarptautinės teisės taisyklės, yra nesaugi mums visiems“, – pridūrė jis.
Tuo pat metu eitynės vyko ir Kaune, jų dalyviai rinkosi Nepriklausomybės aikštėje, nuo ten žygiavo iki Vienybės aikštės.
Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą akcijoje dalyvauti iki 300 žmonių, o Kauno savivaldybė – iki 50 žmonių.
Protesto organizatoriai skelbė, kad akcija reikalaujama, jog „Lietuva karinėmis, ekonominėmis ar diplomatinėmis priemonėmis neremtų Izraelio bei JAV imperialistinės agresijos bei karo nusikaltimų ir nedelsiant nutrauktų savo bendrininkavimą šiame kare“.
Protestą organizavo kolektyvai „Poppies Palestine Action Vilnius“, žydiškas judėjimas „Vilne Bund“, organizacija „Demonstruokimės“, Vilniaus universiteto studentai už Palestiną, būgnų kolektyvas „RoR Vilnius“, bendruomenių centras „Luna16“, socialinis centras „Emma“.
BNS rašė, kad vasario 28 dieną Izraelis ir Jungtinės Valstijos sudavė pirmuosius smūgius Iranui, nužudė jo aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, o po jų kilęs karas išplito po visus Artimuosius Rytus.
Dėl kilusio konflikto pasaulinės naftos kainos šoktelėjo 40–50 proc., Iranui užblokavus Hormūzo sąsiaurį ir atakavus energetikos bei laivybos objektus Persijos įlankos regione.
