Pasak politologo Gedimino Vitkaus, BJVT negali pasigirti didele įtaka. Iš esmės tai dar vienas Šiaurės ir Baltijos šalių forumas, į kurį įtrauktos dvi didžiosios regiono šalys: Rusija ir Vokietija. „Tai papildomas forumas, kur galima kalbėtis įvairiais, bet nelabai politiškai jautriais klausimais. Tiesa, ir praktiniame kasdieniame gyvenime yra daug tų problemų: aplinkosauga, energetika, pasienio kontrolė“, – minėjo jis.
Beje, Baltijos jūros regiono valstybių vyriausybių vadovų susitikimo pavadinimas ne visai tiksliai apibūdina renginio svečius. BJVT sudaro 11 šalių – Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Lenkija, Rusija, Švedija – ir Europos Komisija (EK). Tačiau premjerai atstovaus tik 7 valstybėms. Danija, Švedija ir Rusija į Vilnių delegavo vicepremjerus, Lenkija – užsienio reikalų (UR) ministrą.
Vis tik Lietuvos UR ministras Audronius Ažubalis pabrėžė, jog tai vienas solidžiausių tarptautinių renginių, kada nors vykusių Lietuvoje, tarp kurio svečių – ne taip dažnai apsilankantys EK pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Kryptis – į šiaurę
Kalbėdamas apie BJVT, A.Ažubalis ypač akcentavo bendradarbiavimo su Šiaurės valstybėmis svarbą ir galimybes: „žodžio „integracija“ aš nevartoju, bet turiu jį minty“.
„Norime paversti mus kokybės ženklu, kad būtų aišku, kad jeigu prekė, paslauga, kompanija yra iš šito krašto, tai reiškia aukštąsias technologijas, kokybę, patikimumą, modernumą. Jeigu dabar Šiaurės šalys turi tą etiketę, tai mums dar reikia stengtis“, – kalbėjo ministras. Jis pasakojo, jog kartu su tuometiniu Latvijos užsienio reikalų ministru Mariu Riekstiniu prieš keletą mėnesių pasiūlė sukurti Išminčių grupę ir svarstyti, kaip Baltijos ir Skandinavijos šalims pereiti į dar glaudesnio bendradarbiavimo lygmenį. Skandinavai esą pademonstravo savo palankumą ir sutiko, tačiau prieš tai pasiūlė atlikti santykių reviziją. Pasak A.Ažubalio, prielaidos integruotis į galingą 35 mln. gyventojų turintį regioną egzistuoja jau dabar, vien ko verta transporto infrastruktūra. Pavyzdžiui, per savaitę iš Baltijos valstybių į Šiaurės šalis 44 kryptimis skrenda 409 lėktuvų reisai.
BJVT esmė – bendradarbiavimo ir Rusijos įtraukimo į regioninį lygmenį palaikymas.Taip pat ministras pabrėžė, jog kartu su BJVT narių politikų susitikimu Vilniuje vyks ir kitas stambus renginys – Baltijos plėtros forumo konferencija. Praėjusią savaitę buvo skaičiuojama, jog joje dalyvaus apie 540 įvairių verslo atstovų, tarp jų tik šimtas iš Lietuvos.
Be to, Vyriausybių vadovų susitikime planuojama pasirašyti „Vilniaus deklaraciją – Vizija 2020 Baltijos jūros regionui“. Pasak Lietuvos pirmininkavimo BJVT sekretoriato vadovo ambasadoriaus Nerio Germano, joje ketinama pabrėžti, jog Baltijos jūros regionas sieks išlikti arba tapti konkurencingiausiu, ekonomiškai išsivysčiusiu, socialiai orientuotu, skiriančiu daug dėmesio ekologinėms problemoms, naujausioms technologijoms, akcentuoti bendradarbiavimo plėtros svarbą ir kitus teigiamus ir novatoriškus tikslus.
Erdvė dialogui su Rusija
Nors Lietuva kreipia savo žvilgsnį į Šiaurę, negalima pamiršti ir dar vienos BJVT narės – Rusijos. Ši valstybė vienintelė šioje organizacijoje, kuri ne tik nepriklauso Europos Sąjungai (ES), bet ir nėra itin glaudžiai su ja susijusi kaip Norvegija ar Islandija. Be to, BJVT gana aktyviai veikia ir Baltarusija, turinti tarybos stebėtojos teises.
„Rusija, Baltarusija – be jų regionas nepilnas. Tu gali užsidaryti gražiam nublizgintam draugų rately ir sakyti, kad viskas tvarkoje, bet nebus tvarkoje. Pavyzdžiui, Baltijos jūra pagal judėjimo srautus yra intensyviausia pasaulyje. Vien susitarti dėl bendrų veiksmų krizių Baltijos jūroje atveju reikia“, – minėjo A.Ažubalis.
„BJVT esmė – bendradarbiavimo ir Rusijos įtraukimo į regioninį lygmenį palaikymas“, – pridūrė politologas Mindaugas Jurkynas. Pasak jo, BJVT 1992 metais buvo sukurta tam, kad vystytų dialogą tarp buvusių komunistinių šalių ir Vakarų valstybių, taip pat tarp Baltijos šalių, Lenkijos ir Rusijos, sprendžiant įvairias mažiau politiškai reikšmingas problemas: aplinkosauga, transportas, komunikacija ir kitos. „Su Rusija Lietuvos santykiai drungni ir tokie forumai bent jau padeda laužti ledus, jei yra abipusis noras dalyvauti ir kalbėtis“, – dėstė M. Jurkynas.
„Rusijai šitas formatas yra naudingas politine prasme, nes ji gali sėdėti prie vieno stalo, svarstyti klausimus, kuria yra jai taip pat reikalingi ir įdomūs“, – įsitikinęs N.Germanas. Jis pabrėžė, jog ši organizacijos rėmuose nediskutuojama dėl saugumo, karinių ar kitokių aštrių klausimų, kurie gali sukelti didelių ginčų.
Laukia nauji iššūkiai
Taigi BJVT – ne tas formatas, kuriame galima spręsti tokius jautrius klausimus, kaip, pavyzdžiui, dvi didžiąsias organizacijos nares Rusija ir Vokietiją jungiančio dujotiekio „Nord Stream“ tiesimo Baltijos jūros dugnu klausimą, kuris ypač erzino kitas BJVT nares Baltijos šalis ir Lenkiją. Ji daugiausiai dėmesio skiria mažiausiai konfliktinėms sritims. Pavyzdžiui, nuo pernai liepos BJVT pirmininkaujanti Lietuva organizavo regiono turizmo, nevyriausybinių organizacijų forumus, profsąjungų konferenciją, tarptautinę jaunimo geros praktikos mugę B-YOUNG ir kitus renginius. Šalis taip pat daug dėmesio skyrė bendradarbiavimui tarp sienų, ypač – Baltarusijos, Kaliningrado srities, Pskovo regiono įtraukimui į šiuos procesus, inovacijų skatinimui konkrečiose srityse, saugios ir švarios aplinkos kūrimui.
Nesvarbu, ar A.Ažubalis storas, plonas, kreivas, svarbu, kad iš Lietuvos.„Iš pradžių buvo minčių, kad tai bus ir demokratijos vystymo forumas, nes kai BVJT kūrėsi, joje buvo daugiau ES nepriklausančių valstybių. Ta organizacija būtų rėmusi ir demokratijos vystymąsi, bet dabar žinome, kad susitikus su Rusija geriau apie tai nekalbėti“, – pastebėjo G.Vitkus.
Šiaip ar taip, pirmininkavimas BVJT, kurį liepą Lietuva perleis Norvegijai, suteikė galimybę mūsų šaliai pasitreniruoti prieš rimtesnius išbandymus: pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) 2011 metais ir ES 2013-aisiais.
„Bet koks pirmininkavimas yra politinė reklama Lietuvai ir galimybė savo nacionalinius interesus bei gebėjimą atsižvelgti į partnerius įtraukti į politinę darbotvarkę, ieškant visiems priimtinų pozicijų ar pateikiant inovatyvias idėjas“, – mano M.Jurkynas.
„Tai yra iššūkis. Iššūkis ne ministerijai, ne vienam ar kitam politikui, tai iššūkis valstybei. Pavyzdžiui, ESBO pirmininkavimo veidas yra valstybės UR ministras. Bet tai ne A.Ažubalio veidas, tai iš tiesų yra Lietuvos veidas. Ir nesvarbu, ar A.Ažubalis storas, plonas, kreivas, svarbu, kad iš Lietuvos“, – sakė Lietuvos UR ministras A.Ažubalis.
