Iš viso Vilniuje gyvena 574 161 gyventojas. Tokius skaičius skelbia „Code for Vilnius“, remdamasis Registrų centro duomenimis. 54 proc. vilniečių yra moterys, 46 proc. – vyrai. Vyriausiai moteriai jau 114 metų, vyriausias vyras šešeriais metais jaunesnis ir yra 108-erių.
Vilnius pagal savo gyventojų amžių – subrendęs, bet dar gana jaunas miestas, vilniečių amžiaus vidurkis siekia 40,3 metų. Daugiausia sostinėje gyvena 20-45 metų žmonių – 38 proc. Ketvirtadalis – 46-64 metų, 16 proc. – vyresnių nei 65 metų. Vaikai iki 9-erių metų sudaro 12 proc., o 10-19 metų paaugliai ir jaunuoliai vos 9 proc. Vilniaus gyventojų.
Viena šeima Vilniuje augina net 11 vaikų. Dar po vieną šeimą, auginančią 10 ir 9 vaikus. 8 vaikus turi trys šeimos, 7 – dešimt šeimų. Šešias atžalas augina 27 šeimos, po penkis vaikus turi 108, o keturis – 516 šeimų. 23 proc. sostinės šeimų augina vaikų iki 16 metų.
Naujagimių rekordas Vilniuje užfiksuotas 1983 metais, kai iš viso gimė 10 642 kūdikiai. Šis skaičius net 3 tūkst. didesnis, nei gimusiųjų 2015 metais.
Viena šeima Vilniuje augina net 11 vaikų. Dar po vieną – 10 ir 9. 8 vaikus turi trys šeimos, 7 – dešimt šeimų.
Vilnius visais laikais garsėjo savo daugiatautiškumu. Šituo išskirtinumu pasigirti Lietuvos sostinės gali ir šiandien, nes čia gyvena net 135 tautybių žmonės. Absoliuti jų dauguma (88,45 proc.) yra gimę Lietuvoje, tačiau turime ir atvykusių iš toliau – 4,10 proc. vilniečių savo gimimo vieta nurodo Baltarusiją, 3,83 proc. – Rusiją, 1,14 proc. – Ukrainą, 0,28 proc. – Didžiąją Britaniją, 0,26 proc. – Kazachstaną. Dar 1,93 proc. vilniečių yra gimę kitose šalyse.
„Code for Vilnius“ – tai iniciatyva, kurios metu susibūrė programuotojai, analitikai, dizaineriai, vartotojo sąsajos ir kitų sričių (nuo urbanistikos iki žurnalistų) specialistai, norintys padėti išspręsti Vilniaus problemas. Iniciatyvą pasiūlė vilnietis Renatas Buga, kuris, sudalyvavęs analogiškose iniciatyvose JAV, sumanė panašiu būdu padėti Vilniui.
