Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti
2010 01 12

Vilniuje nerandama lėšų nacionaliniam stadionui konservuoti

Nors ant Šeškinės kalvų nacionalinio stadiono griaučiai styro nuo 2007 metų – iki šiol nesutariama, kas privalo skirti lėšų jiems išlaikyti: Vilniaus savivaldybė ar Vyriausybė.
Nebaigtas statyti Nacionalinis stadionas Vilniuje.
Nebaigtas statyti Nacionalinis stadionas Vilniuje. / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Šiuo metu būtina rasti bent 330 tūkst. litų. Šių pinigų reikia saugoti statybvietei ir suskaičiuoti, kiek darbų atlikta, rašo „Vilniaus diena“.

Nuo sausio 4 dienos už nacionalinio stadiono apsaugą atsakinga nebe „Veikmė“, o savivaldybės bendrovė „Vilniaus kapitalinė statyba“. Pastarosios vadovybė skubiai surengė konkursą pirkti apsaugos paslaugas. Konkursą laimėjusiai bendrovei, kurios pavadinimo „Vilniaus kapitalinė statyba“ neatskleidžia, už nebaigtų statyti stadiono griaučių apsaugą per mėnesį teks mokėti apie 25 tūkst. litų. Per metus sudarytų solidi 300 tūkst. litų suma.

Be to, teismui nutraukus stadiono statybos sutartį tarp „Vilniaus kapitalinės statybos“ ir „Veikmės“, preliminariai dar apie 30 tūkst. litų teks atriekti atliktų statybos darbų inventorizacijai. Konkreti suma paaiškėtų po viešo konkurso. Savivaldybėje kilo ginčas, kas už šias paslaugas turėtų mokėti.

Kadangi objektas įregistruotas kaip savivaldybės nuosavybė, „Vilniaus kapitalinės statybos“ direktoriaus Renato Dūdonio nuomone, savivaldybė ir turėtų skirti lėšų jo apsaugai bei inventorizacijai.

Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas tikino, kad kol miesto biudžete nenumatytos lėšos stadiono inventorizacijai, tol jis negalįs nieko bendrovei pavesti.

„Vyriausybė per išvažiuojamąjį pasitarimą Vilniaus miesto savivaldybėje pirmiausia paprašė savivaldybės atlikti galimybių studiją. Ji parodytų, ar stadionas turėtų būti statomas dabartinėje vietoje, ar objektas galėtų būti statomas viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės būdu. kokie butų pateikti galimi sprendimai. Kol tokios galimybių studijos nėra, Vyriausybe negali ir neketina prisiimti jokių įsipareigojimų, susijusių su šio objekto finansavimu“, – komentavo finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.

Preliminariai tokia galimybių studija atsieitų apie 1 mln. litų.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
95 metų gimtadienį atšventusi „Astra LT“ į modernius sprendimus investavo kiek daugiau nei 600 tūkst. eurų
Reklama
Tvarumu garsėjanti kompanija „Reynaers Aluminium“ prisidės prie unikalaus miestelio verslui statybų Kauno LEZ
Reklama
Energija veiksme: kaip Dakaro lenktynininkas valdo stresą ir iššūkius