Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 27d. 11:24 , Atnaujinta: 2019 liepos 27d. 13:38

Sprendimas nuimti J.Noreikos atminimo lentą R.Šimašiui gali baigtis liūdnai – prašo prokurorų tyrimo

Remigijus Šimašius, Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta
15min nuotr. / Remigijus Šimašius, Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta

Vilniuje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos šeštadienį naktį nuimta daug diskusijų sukėlusi karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Paaiškėjo, kad lentą nuimti nusprendė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Dėl tokio poelgio buvęs Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Kad lentelė buvo nuimta, BNS šeštadienį patvirtino Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus patarėjas Aleksandras Zubriakovas. Anot jo, lenta nuvežta ir bus saugoma savivaldybės įmonėje „Grinda“.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, jog lentą nuimti apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais – tiek kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, nukeltas prieš ketverius metus, tiek apie ženklą J.Noreikai.

„Būtent todėl priėmiau sprendimą nukelti atminimo lentą Jonui Noreikai, kuris, nors savo gyvenime daug pastangų įdėjo kovodamas prieš Lietuvos priešus, tačiau elgėsi nepateisinamai, prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”, – BNS perduotame komentare sakė R.Šimašius.

Nukabino naktį

Apie tai, kaip lenta buvo nukabinta, feisbuke papasakojo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas.

„Šiąnakt LMA Vrublevskių biblioteka pergyveno dar vieną išpuolį prieš Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimą įamžinusią memorialinę lentą. Kiek po keturių prie Bibliotekos privažiavo krovininis automobilis, iš jo išlipę keli vyrai greitosiomis nupjaustė lentą prie sienos tvirtinusius laikiklius, o pačią lentą gabalais sumetė į automobilį ir ketino ryto prieblandoje dingti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ant Vrublevskių bibliotekos sienos nebėra J.Noreikos atminimo lentos
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Ant Vrublevskių bibliotekos sienos nebėra J.Noreikos atminimo lentos

Bibliotekos budėtojas pastebėjo piktavalius asmenis ir pranešė policijai. Ekipažui atvykus, „darbininkai“ jiems pateikė kažkokius dokumentus ir buvo paleisti. Pasiskambinus Vyriausiojo policijos komisariato budėtojui, gautas paaiškinimas, kad sulaikyti asmenys buvę UAB „Grindos“ darbininkai ir veikę su Vilniaus miesto savivaldybės žinia.

Nesu tikras, kad visa tai yra tiesa: jei esama tokio savivaldybės sprendimo, apie jį Bibliotekai turėjo būti pranešta, o nebuvo. Be to, išpuolis surengtas Medininkų žudynių minėjimo išvakarėse. Negi Vilniaus miesto savivaldybė būtų neįvertinusi tokio savo sprendimo ir nurodymų jį vykdyti konteksto? Ar čia reikia dar kalbėti, kad tokie naktiniai antpuoliai kelia grėsmę ir pačiai įstaigai, ir joje saugomam vertingam kultūros paveldui?“ – rašė jis.

Diskusijos vyksta ne vienerius metus

Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigė, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J.Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Tačiau gynėjai pabrėžia J.Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Kontroversiškai vertinamo karininko atminimo lentą šį balandį kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Tuomet „Grindos“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.

Kadras iš filmuotos medžiagos/Įvykio vietoje
Kadras iš filmuotos medžiagos/Įvykio vietoje

J.Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

G.Landsbergis lentą ragina grąžinti

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gabrielius Landsbergis

Sprendimu pasipiktinęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis ragina grąžinti lentą, o sprendimą vadina ne mero kova „už diskusijų laisvę, o už mero laisvę paslapčia mojuoti kūju“.

„Pašalinta atminimo lenta turi būti grąžinta, nes meras neatsargiai (o gal ir apgalvotai) pasisakydamas, kad yra prieš totalitarizmą ir su juo siejamus simbolius, atveria Pandoros skrynią“, – teigia jis įraše feisbuke.

Jis taip pat kelia klausimą dėl asmenybėms, bendradarbiavusioms su sovietų režimu, skirtų gatvių pavadinimų, paminklų (pavyzdžiui, Petro Cvirkos, Salomėjos Nėries) likimo.

„Ar meras pradėjęs kultūrinį karą, išliks vienodai teisingas visoms Kraujo žemių aukoms? Po šio vienasmenio, nederinto, neišdiskutuoto veiksmo, kaip įžeidimas atrodo laisvos šalies sostinėje esantys sovietinių totalitarinių kolaborantų simboliai. Ar čia drąsos nebeužteks?“ – svarsto jis.

Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę taip pat nusprendė pervadinti ir diplomato ir karininko Kazio Škirpos vardu pavadintą alėją Gedimino kalno papėdėje į Trispalvės alėją dėl karininko viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų. Tai taip pat sukėlė dalies oponentų, vertinančių K. Škirpos indėlį į nepriklausomybės kovas, pasipiktinimą. Tarp jų – ir sostinės konservatoriai, esantys valdančioje daugumoje su R. Šimašiumi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:46
01:42
00:37

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min