Sekite 15min Google
Dvi savaites jie mokėsi iš Ukrainos medikų, dirbančių realiomis karo sąlygomis, kaip reaguoti į masinius sužeidimus ir karo traumas, organizuoti pacientų evakuaciją bei užtikrinti ligoninių darbą nuolatinės grėsmės sąlygomis.
Bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos medikų stažuotė Ukrainoje surengta pirmą kartą.
Trimis automobiliais grįžę medikai Ekstremalių sveikatai situacijų centre buvo pasitikti su duona ir druska – namų ir bendrystės bei stiprybės ir atsparumo simboliais.
Premjero patarėja sveikatos klausimais Marija Jakubauskienė pabrėžė, kad ši stažuotė yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos liudijimas apie nesvyruojančią trijų šalių paramą Ukrainai.
„Esate patirtis, kurią atnešite į savo profesinę bendruomenę ir į savo šalies sveikatos sistemas, kurios būtų labiau pasiruošusios gintis, saugoti ir stiprinti mūsų šalių atsparumą“, – pasitikusi medikus tvirtino ji.
Sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas tvirtino, kad pasitikti medikų važiavo su jauduliu ir valstybės vardu dėkojo jiems, kad asmeniškai prisideda, kad valstybė būtų pasiruošusi.
„Tas jaudulys yra apie kažką daugiau. Turiu jaudulį dovanojimo dalykams. (...) Žinau, kiek jūsų šitas dovanotas laikas reiškia mums, mūsų visai sveikatos sistemai, ir žinau, kiek tai reiškia bendrai žmogiškumui“, – teigė ministras.
L. Kukuraitis kiekvienam medikui įteikė padėkos raštus.
Kaip sakė stažuotės koordinatorė Vaiva Jankienė, šį kartą Ukrainoje patirties sėmėsi devyni medikai: penki iš Lietuvos ir po du traumatologus iš Latvijos ir slaugytojus iš Estijos.
„Turime vis didėjantį medikų būrį, kurie gebės prisiimti atsakomybę ir žinos, ką daryti atitinkamoje situacijoje. Turime išauginę didelį būrį, jau daugiau nei šimtą medikų iš Lietuvos, kurie turi patirties Ukrainoje, dėl to galime jaustis daug saugiau. Mes turime vis didesnį būrį medikų, kurie gebės tuomet, kai reikės, prisiimti atsakomybę ir žinos, ką daryti“, – sekmadienį žurnalistams teigė ji.
Pasak V. Jankienės, ši stažuotė buvo 15-ta. Netrukus – rugsėjį ar spalį į Ukrainą išvyks kiti medikai.
„Pradėjome maždaug prieš pusantrų metų. Yra, kurie važiuoja jau ne pirmą kartą. Profesorius Alfredas Smailys važiavo trečią kartą, todėl, kad tai yra traumatologas, kuriam reikia vis daugiau žinių, informacijos, kad galėtų dirbti kartu su karo medikais arčiausiai fronto“, – teigė medikė.
V. Jankienė neatskleidė, kokiuose Ukrainos miestuose medikų komanda buvo, taip pat nesakė, į kokius vyks kita.
„Galiu įvardinti tiktai Dnipro miestą, o kitas vietoves, kuriose mes buvome, nelabai norėčiau atskleisti“, – teigė ji.
„Vyks toliau stažuotės, renkame komandą ir vėl vyksime į tas pačias vietas arba ir kitas, ir naujas, tam, kad mūsų medikai gautų vis daugiau žinių“, – pridūrė ji.
Marijampolės ligoninės Skubios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Adomas Kuliavas akcentavo ukrainiečių šypsenas: „Visi šypsosi, maloniai bendrauja, pasitinka kaip draugus. Tai buvo kažkoks neapsakomas vilties jausmas, gal, šitaip turbūt įvardinčiau“.
Jis pasakojo, kaip jam į atmintį labiausiai įstrigo vienos gydytojos prašymas nepalikti jų bei sutiktas traumotologas, kuris dirba toje pačioje ligoninėje nuo karo pradžios ir kiekvieną dieną matė ir tebemato tuos pačius vaizdus.
„Karjeros prasme kaip traumatologui... Daugiau teoriškai nieko kito nemato, tiktai amputacijas, sužalojimus, sprogimų žaizdas. Gal truputėlį keičiasi tam tikra taktika, bet jisai, kaip pats sako, daugiau nieko kito nemato“, – sakė skubios medicinos gydytojas.
A. Kuliavas ragina lietuvius būti proaktyviais: „Manau, kad penkeri (karo – BNS) metai pakankamai ilgai prabėgo tam tikra prasme būnant truputėlį abejingais“.