Klimato judėjimo „Fridays for Future“ aktyvistai ir Lietuvos žaliųjų partija reikalauja atsisakyti idėjų, kurios gali keisti natūralią upės būklę, ir pradėti dialogą su nepriklausomais aplinkosaugos ekspertais bei visuomene dėl upės vaidmens mieste.
Organizatorių teigimu, savivaldybės planuojami darbai vyktų „Natura 2000“ saugomoje teritorijoje, todėl tokie planai gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį upės ekosistemai.
Pabrėžiama, kad upės dugno kasimas gali pažeisti natūralias buveines, sunaikinti žuvų nerštavietes bei sutrikdyti visos ekosistemos pusiausvyrą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į riziką, jog dugno nuosėdose susikaupę teršalai gali būti išjudinti ir pasklisti didesniu upės ruožu, taip bloginant vandens kokybę.
„Upė neturėtų būti vertinama vien kaip infrastruktūrinis ar ekonominis objektas. Miesto plėtra turi būti derinama su gamtinių sistemų išsaugojimu, o sprendimai dėl tokių projektų privalo būti grindžiami išsamiais moksliniais tyrimais ir skaidriu visuomenės įtraukimu“, – teigia klimato aktyvistė Viltė Zaveckaitė.
Taip pat pažymima, kad daugelyje Europos miestų šiuo metu vyksta priešingi procesai – upės renatūralizuojamos, atkuriant jų natūralias buveines ir ekologinius procesus.
„Savivaldybė kalba apie Neries pavertimą miesto gyvenimo ašimi. Mes tam pritariame. Tačiau miesto gyvenimo ašis turi būti gyva upė, o ne dirbtinai sureguliuotas kanalas. Daugelis Europos miestų naikina užtvankas, ištraukia iš vamzdžių kanalizuotas upių atkarpas, pakrantes išlaisvina nuo trinkelių ir betono tam, kad upės mažintų karščio salų efektą, geriau valdytų kritulių sugėrimą, turtintų miesto bioįvairovę. Mes, panašu, norime žengti atgal ir Nerį su visa jos gyvybe laikome kliūtimi ekonominei veiklai, o ne sprendimu miesto ir miestiečių saugumui bei sveikatai“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko, be šių darbų Neryje veikiantis 10,5 km ilgio valstybinis vandens kelias negalėtų egzistuoti.
„Kitu atveju dėl ledonešių ir natūralios upės tėkmės vandens kelias užsineša ir gali tapti nepraplaukiamas, o svarbiausia – nesaugiu. Kas keletą metų ir iki šiol buvo šalinamos sąnašos, tiesiog nebuvo atliekamos aplinkosauginės procedūros, todėl į tai nebuvo kreipiamas dėmesys“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
Anot A. Bužinsko, iš viso yra numatyta sutvarkyti 12 užsinešusių vietų, kad būtų užtikrintas praplaukimui reikalingas gylis, ištisinio vagos gilinimo darbai – neplanuojami.
Jis taip pat pabrėžia, jog rutininiai upės valymo darbai bus atliekami tik įvertinus poveikį aplinkai.
„Visos šios įtampos kyla, nes yra manoma, kad vienus ar kitus Neries tvarkymo darbus bandoma padaryti beatodairiškai, prastumiant buldozeriu. Atvirkščiai, mes metams prasiilginame visus terminus tam, kad įsivertintume, kaip tai paveiks gamtą. Na, o jei yra nepasitikima nešališkų ekspertų ir mokslininkų vertinimu, čia jau išeiname iš savivaldybės kompetencijų lauko“, – rašė savivaldybės atstovas.
Savivaldybės teigimu, leidimas protestui skirtas dalyvauti 200 žmonių.
